Jei jus kamuoja energijos stygius ir nuolat jaučiatės pavargę, nesikrimskite – jūs toks ne vienas. Nemažai daliai žmonių pasireiškia panašūs simptomai. Dėl to gali būti kaltas patiriamas stresas bei netinkamas gyvenimo būdas. Mes pateikiame keletą strategijų, kurios jums padės jaustis energingesniems bei stipresniems.
Kruopščiai sukramtykite maistą
Kruopščiai kramtydami kiekvieną kąsnį, mes sukuriame geresnes sąlygas organizmui pasisavinti maistines medžiagas ir paversti jas mums taip reikalinga energija. Virškinimas reikalauja daug energijos ir jei mes tiesiog praryjame maistą, kūnas turi eikvoti visas savo sukauptas energijos atsargas virškinimui. „Kiek kartų sukramtyti maisto gabalėlį? Nėra aiškaus atsakymo, dažniausiai rekomenduojama bent 25–40 kartų. Tai padeda normalizuoti apetito jausmą“ – sako dietologė Edwina Clarke.
Gerkite mažiau kavos
Šiame energizuojančiame gėrime esantis kofeinas smegenyse blokuoja adenozino, neuromediatoriaus, sukeliančio nuovargį, receptorius.
„Nors kofeinas blokuoja adenozino veikimą, pati medžiaga ir toliau gaminasi“, – sako Niket Sonpal, Touro Niujorko osteopatinės medicinos koledžo docentas. Kofeino poveikiui pasibaigus, visas sukauptas adenozinas įsijungia, todėl jūs patiriate dramatišką energijos praradimą. Žinoma, tada norite išgerti dar vieną kavos gurkšnį, tačiau atsiduriate tarsi užburtame rate ir vėl eikvojate savo energiją.
Norėdami išeiti iš spąstų, pabandykite išgerti mažiau stiprios kavos ir padaryti pertraukėlę prieš kitą puodelį (ir susilaikykite nuo jos po pirmos dienos pusės, kad nekiltų problemų miegant). Tokiu būdu galite sumažinti kofeino vartojimą ir užkirsti kelią staigiam energijos praradimui. „Žinojimas, kad atėjo laikas sumažinti priklausomybę nuo kavos gali būti bauginantis, tačiau ilgainiui tai gali padėti jaustis labiau energingam“ – sako Sonpal.
Nueikite 250 papildomų žingsnių
Judėjimas pagerina kraujotaką, todėl kūnas gali naudoti mažiau energijos gyvybei palaikyti. „Darant 250 papildomų žingsnių per dieną, jūs pratinsite save, raumenis ir kūno energetinę sistemą prie nuolatinio judėjimo, tapsite atsparesni“, – sako sporto fiziologas Menachem Brody.
Didėjant širdies ir kvėpavimo ištvermei (fizinio aktyvumo kiekiui, kurį galite ištverti nepavargdami), kasdienė veikla taps vis lengvesnė.
Praktikuokite gilų kvėpavimą
Ląstelėms reikia deguonies, kad gautų energijos. Jei kvėpavimas silpnas ir negilus, kūnas pradeda jausti silpnumą. Negilus kvėpavimas yra dar viena nemaloni streso pasekmė, aiškina Sonpal. Kai nekvėpuojame pakankamai giliai ir pakankamai dažnai, siunčiame nervų sistemai signalą, kuris dar labiau sustiprina nerimą. Pratindami save prie teisingo kvėpavimo ritmo (galite praktikuotis važiuodami į darbą ir į namus, stovėdami eilėje ir pan.), mes kartu sumažiname įtampą ir energizuojame ląsteles.
“Kuo daugiau jūs praktikuosite gilų kvėpavimą, tuo natūralesnis jis taps, ir laikui bėgant jūs pradėsite giliai kvėpuoti visą laiką” – sako Konektikuto psichologė Dory Gatter.
Į savo racioną įtraukite daug ląstelienos turinčio maisto
„Kompleksiniuose angliavandeniuose (kurių gausu grūduose, daržovėse, ankštiniuose augaluose, sėklose) yra gliukozės – pagrindinio kūno ir smegenų energijos šaltinio. Kadangi juose yra skaidulų, jie virškinami ilgiau ir suteikia energijos ilgam laikui“ – sako Floridos mitybos specialistė Lisa Cooper. Dar vienas pliusas yra tas, kad jie gerina miegą, o tai savo ruožtu padidina energijos kiekį. „Dieta, kurioje yra daug skaidulų, padidina vadinamosios NREM miego fazės trukmę, o tai padeda kitą rytą jaustis gerai pailsėjusiam“ – sako Ilinojaus miego medicinos specialistas Vik Jain.
Patikrinkite, ar geriate pakankamai skysčių
„Kai dehidratuojate, kraujospūdis sumažėja, širdies ritmas padažnėja ir smegenų kraujotaka sulėtėja, dėl to jaučiatės pavargę“ – sako Sonpal. Norėdami pagerinti savo organizmo funkcionalumą – stenkitės gerti pakankamą kiekį vandens (apie 2 litrus per dieną).
Užrašykite tris džiugius įvykius, nutikusius dienos metu
„Smegenys yra taip sukonstruotos, kad stipriau reaguoja į nemalonius įvykius nei į malonius. Tai įvyko evoliucijos eigoje, mums buvo svarbu išgyventi, todėl reikėjo, kad prisimintume, kas sukelia skausmą ir nemalonius pojūčius, o džiaugsmingų įvykių atmintis nebuvo tokia svarbi“ – sako klinikinė psichologė Elizabeth Cohen iš Niujorko.
Šiandieniniais laikais, kai jūs nuolat jaudinatės dėl bėdų ir nerimaujate dėl galimų būsimų problemų, kūnas išskiria daug daugiau streso hormonų. Kadangi jis nėra tam sukurtas, deja, bet atsiranda organizmo išsekimas.
Bent vakarais stenkitės priminti sau pagalvoti apie gerus dalykus, raštu išvardinkite tris malonius įvykius, nutikusius dienos metu, arba parašykite ką nors, už ką esate dėkingas. Šie pratimai gali padėti sumažinti jaučiamą stresą bei taip padidinti gyvybingumą bei energingumą.
Taip pat skaitykite:
