Taip, daugelis intravertų mėgsta vienatvę… Tačiau yra ir kitokių. Kokių?
Turinys
INTRAVERSIJA
Intravertiškumas – tai būsena, kai psichinė energija nukreipta į vidų, tikėjo Carl Gustav Jung. Jo nuomone, intravertai ir ekstravertai tiesiog naudoja skirtingus prisitaikymo prie aplinkos būdus.
Tačiau psichiatro išvados ne iš karto paskatino to meto psichologus manyti, kad jie yra lygiaverčiai. Ilgą laiką intravertiškumas buvo laikomas sutrikimu ar net asmenybės raidos defektu. Dabar žinome, kad ši savybė pasireiškia ne tik elgesyje, bet ir smegenų veikloje. Ir ne visi intravertai elgiasi vienodai.
Kasdienio bendravimo lygmeniu dažnai vadovaujamės stereotipinėmis prielaidomis: “Paklauskite atsitiktinio žmogaus gatvėje, kas yra intravertas. Dauguma (jei apskritai ką nors žino) kaip apibūdinančius bruožus įvardys susimąstymą arba susikaupimą”, – sako Velslio koledžo (JAV) psichologijos profesorius Jonathan Cheek.
Kai kurie žmonės intravertą laiko savotišku gobšuoliu, kuris vengia kitų žmonių draugijos ir yra linkęs laiką leisti vienas. Jis mažai šypsosi, nemėgsta būti kitų draugijoje, jį erzina linksma kompanija. Kiti įsivaizduoja drovų, neurotišką žmogų, kuriam reikia rūpintis tik savimi. Nė vienas iš šių variantų neatspindi viso paveikslo.
Jonathan Cheek ir jo kolegos daro išvadą, kad nėra vieno intraverto tipo. Veikiau galima kalbėti apie keturis atspalvius, kurie labai skiriasi vienas nuo kito:
- socialus,
- mįslingas,
- nerimastingas,
- santūrus.
Juos sieja dar Carl Gustav Jung pastebėtas bruožas – polinkis sulaikyti energiją, daugiau dėmesio skirti vidiniam pasauliui nei išoriniam. Tačiau kiekvienam iš jų reikia skirtingo požiūrio.
“Žinoma, kaip ir bet kokia klasifikacija, šis modelis yra labai preliminarus”, – pabrėžia psichologas. Galite būti iš dalies socialus, o iš dalies nerimastingas intravertas. Tačiau žinodami, kokios savybės būdingos abiem, galime geriau numatyti savo ir kitų reakcijas ir galiausiai – gyventi darnoje su savo prigimtimi.
Intravertų tipai
Socialus
Šio tipo intravertai gali būti bendraujantys, atsipalaidavę ir net šnekūs – nedidelėje grupėje. Jie kruopščiai renkasi aplinką ir iš tikrųjų atsiveria tik ten, kur jaučiasi patogiai.
Jie mieliau dirba vieni, nes kitų žmonių buvimas trukdo jiems susikaupti ir atima energiją. Jie lengvai gali ilgą laiką nebendrauti, tačiau jaučia poreikį būti tarp žmonių, juos stebėti, jaustis jų dalimi.
Mįslingas
Nuolat mąstantys intravertai daug dėmesio skiria savo mintims, vidiniam pasauliui ir savianalizei. “Sakoma, kad jie gyvena savo svajonių ir fantazijų pasaulyje, – sako Jonathan Cheek. – Tačiau tai nėra neurotiškumo požymis, o veikiau pasaulio suvokimo būdas, kūrybinės energijos šaltinis.“
Tokie žmonės turi gerai išvystytą intuiciją, pasaulį vertina per savo patirties prizmę.
Darbas, reikalaujantis veikti pagal instrukcijas, jiems netinka. Jie į viską žiūri kūrybiškai, į viską, ką daro, įdeda dalį savęs. Jų “rašysena” visada atpažįstama.
Nerimastingas
Priešingai nei socialūs intravertai, nerimastingieji ieško vienatvės, nes jiems nepatogu ir net nemalonu būti apsuptiems kitų žmonių. Bendraudami su žmonėmis jie dažnai susiduria su nesusipratimais ir patys sukelia nesusipratimus.
Jie jaučiasi patogiai, kai bendravimas yra griežtai reglamentuotas (pavyzdžiui, kai yra bendras etiketas, nurodantis, kaip elgtis įvairiose situacijose). Jie tikisi, kad kiti bus nuspėjami, o patys visada elgiasi labai atsargiai.
Santūrus
Susikaupę, santūrūs intravertai gali sudaryti lėtumo įspūdį. Jie linkę viską gerai apgalvoti prieš pradėdami veikti ar kalbėti. Šiems žmonėms visada reikia šiek tiek laiko atsigauti, pavyzdžiui, pabudus. “Jie yra tarsi automobilis, kuriam prieš važiuojant reikia apšilti”, – aiškina Jonathan Cheek.
Tuo pat metu šie žmonės dažnai teikia protingiausius ir labiausiai subalansuotus pasiūlymus, jų mintys yra gilios ir pagrįstos. Ši savybė dažnai yra puiki atsvara ryškiems ekstravertams, pasižymintiems audringu aktyvumu.
