Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Ką reikia žinoti apie lėtinio nuovargio sindromą?

Nuovargis, mieguistumas, nerimas, dažnas nepaaiškinamas karščiavimas, gerklės ir raumenų skausmas… Taip gali pasireikšti lėtinio nuovargio sindromas. Kas tai yra ir kaip galite rasti kelią atgal į gerą savijautą?

Su lėtinio nuovargio sindromu dažniau susiduria jauni 20-45 metų amžiaus žmonės. Ši amžiaus grupė yra labiau linkusi patirti stresą dėl per ilgo mokymosi, šeimyninių iššukių ir nereguliaraus darbo laiko.

Lėtinio nuovargio sindromo atsiradimas dažniausiai priskiriamas netinkamam gyvenimo būdui, tačiau medikai turi ir kitų hipotezių. Viena iš jų – virusinė sindromo kilmė. Pavyzdžiui, kai kurie ekspertai mano, kad herpeso virusas gali sukelti lėtinio nuovargio sindromo simptomus. Vis tik, nepriklausomai nuo būklės kilmės, gydant šį sindromą ypač svarbu keisti kasdienius įpročius.

Letinio nuovargio sindromas

KADA GALIMA ĮTARTI SINDROMĄ?

Tiksliai nustatyti, kada pasireiškia lėtinio nuovargio sindromas, beveik neįmanoma. Simptomai pasireiškia palaipsniui, ir dažnai manome, kad tai tiesiog pervargimas.

Anksčiau darbingas ir socialiai aktyvus žmogus staiga pastebi nemalonius simptomus, pvz:

nuovargis, kuris nepraeina net po miego ir poilsio;

atminties ir koncentracijos pablogėjimas;

sumažėjęs darbingumas;

miego sutrikimai: sunku užmigti, dažnai prabundama naktį ir jaučiamas mieguistumas dieną;

dirglumas, nerimas, apatija ir depresija;

raumenų skausmai;

dažnos peršalimo ligos;

karščiavimas bei kitų ūminių kvėpavimo takų infekcijų simptomai;

prakaitavimas naktį;

padidėję limfmazgiai, nesusiję su jokia liga;

galvos skausmas;

svorio kritimas.

Jei simptomai išlieka ilgą laiką, turėtumėte kreiptis į specialistą. Tinkamo gydymo nebuvimas gali sukelti negrįžtamų pasekmių. Kai kūnas per dažnai prakaituoja, paveikiamos visos sistemos, ypač imuninė, nervų ir endokrininė.

Nuovargis

KAM GRESIA PAVOJUS?

Manoma, kad šia liga dažniau serga tie žmonės, kurie:

gyvena ar dirba jiems nepalankioje aplinkoje;

mažai ilsisi;

nuolat patiria stresą ir nerimą šeimoje ar darbe;

turi genetinį polinkį;

mėgsta aštrų, sūrų, saldų maistą (propaguoja nesveiką mitybą);

nepakankamai juda;

neseniai jiems buvo taikyta bendroji anestezija arba apšvitinimas;

priklausomi nuo išmaniųjų prietaisų ir ypač nuo socialinės žiniasklaidos.

KAIP IŠSIVADUOTI?

Deja, nėra stebuklingos tabletės, kuri akimirksniu palengvintų lėtinio nuovargio sindromo simptomus. Kad atsigautumėte, turite imtis tam tikrų gyvenimo būdo keitimo priemonių. Ką daryti?

Laikykitės darbo ir poilsio režimo. Vakare pasimėgaukite atpalaiduojančia vonia, gerai išvėdinkite miegamąjį ir užsiimkite ramia veikla. Dvi valandos prieš miegą pamirškite apie visus išmaniuosius įtaisus – mėlyna ekrano šviesa sutrikdo melatonino (miego hormono) sintezę, cirkadinius ritmus ir miego fazes.

Sutrumpinkite laiką, kurį praleidžiate naudodamiesi išmaniaisiais prietaisais ir socialine žiniasklaida. Pabandykite tai daryti ir pamatysite, kiek daug laiko liks maloniai veiklai, bendravimui ir poilsiui. Pagerės jūsų nuotaika ir miegas, o smegenys dirbs daug geriau ir produktyviau.

Socialiniuose tinkluose žmonės stebi įžymybių, tinklaraštininkų – iš tiesų, nepažįstamų žmonių, kurių gyvenimas yra tik „paveikslas”, gyvenimą. Vis dėlto žmogus nesąmoningai pradeda lyginti save su interneto personažais ne savo naudai. Stiprėja nepasitenkinimas savo gyvenimu ir didėja nerimas. Kaip su tuo kovoti:

– Omega-3 riebalų rūgštys (riebios žuvys, linų sėmenų aliejus, chia sėklos, jūros gėrybės, graikiniai riešutai, briuseliniai kopūstai).

– lecitinas (kepenys, sojų pupelės, alyvuogių aliejus, ikrai, riebi žuvis, saulėgrąžų aliejus, varškė, žalieji žirneliai, salotos)

– B grupės vitaminai (kiaušinių tryniai, mėsa, žuvis, pieno produktai, grūdai, ankštinės daržovės, kopūstai, bananai).

Medituokite ir atlikite kvėpavimo pratimus. Tai leidžia sutelkti dėmesį į save ir atitraukti mintis nuo išorinių dirgiklių. Kvėpavimo technikos gerina kraujotaką ir medžiagų apykaitą.

Suaktyvinkite savo smegenis. Yra sukurta daug pratimų, skirtų atminčiai ir dėmesiui gerinti. Naudodami jas padidinsite savo produktyvumą. Išbandykite naujus maisto skonius, mokykitės naujos kalbos, žiūrėkite paveikslėlius ir įsiminkite detales, klausykitės dviejų skirtingų audioknygų per tą patį laiką.

Psichoterapija. Sunkiais atvejais verta kreiptis į terapeutą ir gydytis. Tai gali būti kognityvinė elgesio terapija, grupiniai užsiėmimai ir kiti metodai.

Laikykitės gydytojo nurodyto gydymo režimo. Be bendrųjų rekomendacijų, nepamirškite laikytis paskirto gydymo. Organizmui gali prireikti papildomos paramos – vitaminų, maisto papildų ir vaistų. Tačiau nebandykite gydytis patys – tik gydytojas gali paskirti gydymą, kuriame būtų atsižvelgta į visus jūsų būklės ypatumus.

Rūpinkitės savimi ir stenkitės rasti laiko pasirūpinti savo sveikata.


Taip pat skaitykite:

Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!

Skaitykite panašius straipsnius

Kitas straipsnis

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *