Ką sako jūsų pyktis?

Pyktis yra žinomas dėl savo griaunamosios galios ir dažnai vertinamas neigiamai. Bet galbūt psichika tokiu būdu bando mums kažką pasakyti? Šiame straipsnyje rasite informacijos apie tai, kas slypi už stiprių emocijų ir kaip jas valdyti.

Visiems pasitaiko pykčio protrūkių. Kas nors įžeidžia, padavėjas supainioja užsakymą, kolega neatlieka pavesto darbo, mylimas žmogus nepadeda daiktų į savo vietą. Kartais užtenka nedidelio incidento, kad prarastume savitvardą. Apimti emocijų, mes galime atsakyti įžeidėjui įžeidimu. Vėliau, dažniausiai, apgailestaujame, kad peržengėme ribas, pasakėme per daug, pakenkėme sau ar kitiems. Ar po to jaučiamės geriau? Tikriausiai, bet ne visada. Supykę, būdami afekto būsenos, mes menkai save kontroliuojame ir nesame atsakingi už savo veiksmus.

Ką slepia pyktis?

Psichologas Marshall Rosenberg, knygos “Gyvenimo kalba” autorius siūlo suvokti pykčio priežastį. Pavyzdžiui, kolega vėluoja į susitikimą. Tikėtina, kad esame susinervinę, nusivylę, nes tą laiką ketinome praleisti aptarinėdami darbines detales. Tačiau galimas ir kitas scenarijus. Pavyzdžiui, iš ryto blogai jautėmės ir prieš susitikimą reikėjo šiek tiek laiko atsigauti. Antruoju atveju mes ne pykstame, bet esame dėkingi nepunktualiam kolegai už pusvalandį, per kurį galime pailsėti ir sukaupti mintis.

ka slepia pyktis

Ką sako pyktis?

Kito žmogaus elgesys negali būti pasipiktinimo priežastis. Kaip matote, vėlavimas sukelia tiek teigiamų, tiek neigiamų emocijų. Išorinių aplinkybių išprovokuotas pyktis yra tik stiprus jausmas, psichikos siunčiamas pavojaus signalas. Tai įspėjimas, kad kažko skubiai reikia, bet mes negalime to gauti. Kuo didesnis poreikis arba kuo ilgiau jį ignoruojame, tuo sunkiau jį “išlaikyti”.

Pavyzdžiui, jei mūsų laikas labai ribotas ir negalime to pakeisti, tapsime piktesni. Tarkime, jei kolega vėluoja pirmą kartą, tuomet mums lengviau atleisti nepunktualumą. O gal tai ne pirmas kartas, kai keičiame savo tvarkaraštį dėl jo nuolatinio vėlavimo? Šiuo atveju sulaikyti apmaudą nebus lengva.

Svarbu išmokti kalbėti poreikių kalba

Po ilgo laukimo prie durų pasirodo kolega. Tikėtina, kad mes jau būsime paruošę griežtą kalbą ir skubėsime ją išlieti ant vėluojančio žmogaus. Be abejo, kai išgirstame kaltinimus, kiekvienas esame linkęs gintis. Deja, tokioje situacijoje žmogus nėra pasirengęs suvokti, ką mes bandome jam pasakyti. Jis jaučiasi įskaudintas, net jei ir supranta savo kaltę.

Ismokite kalbeti

Kaip sutramdyti savo pyktį, kad jis būtų jums naudingas?

Marshall Rosenberg siūlo keturis žingsnius, kaip išreikšti pyktį ir kartu pranešti apie nepatenkintus poreikius asmeniui, su kuriuo kalbate.

  1. Sustokite, giliai įkvėpkite. Trumpa pauzė padės geriau suprasti savo jausmus.
  2. Atsekite vertinamąsias mintis. Tikėtina, kad į galvą ateis piktos ir skaudžios pastabos.
  3. Stenkitės suprasti, kodėl kyla stiprūs jausmai.
  4. Pasidalykite savo emocijomis su oponentu nekaltindami ir nereikalaudami. Pasakykite, ko jums šiuo metu reikia.

Svarbu išmokti kalbėti poreikių, o ne kaltinimų kalba. Rosenberg atkreipia dėmesį į dažną klaidą: esame įpratę galvoti: „Aš pykstu, nes jis…“, o ne „Aš pykstu, nes man reikia pykti.“ Iš tiesų esame labai pikti, bet dėl to, kad negalime greitai išspręsti visų verslo klausimų su vėluojančiu kolega ir tęsti darbo.

Jei norime, kad kita pusė išgirstų mūsų poreikius, o tik taip turėsime galimybę pakeisti situaciją savo naudai, Rosenberg pataria būti empatiškiems žmogui, su kuriuo kalbamės. Svarbu suprasti, kaip kitas žmogus jaučiasi ir kas jį verčia taip elgtis. Tik būdami dėmesingi kito asmens jausmams, galime tikėtis, kad patys būsime išgirsti.

Ar šie patarimai padės pakeisti situaciją mūsų naudai?

Galbūt skaitydami rekomendacijas pajutote abejonių: ar šis modelis padės priversti asmenį veikti mūsų labui? Negalime pakeisti žmogaus elgesio, jei jis pats nenori keistis.

Kai kurie žmonės yra susipažinę su manipuliacijos metodais, kai pasitelkiant baimę ar kaltę siekiama priversti žmogų veikti mūsų naudai. Tai gali padėti išspręsti tiesioginę problemą, tačiau konfliktas vis tiek kils ateityje ir pačiu nenuspėjamiausiu momentu. Po kurio laiko asmuo supras, kad juo manipuliuojama, ir bandys išsivaduoti iš manipuliacijos. Jis ar ji ilgai kaups nuoskaudas ir tinkamu momentu “grąžins skolą”.

Pyktis

Pykčio valdymas reikalauja dėmesio ir kantrybės

Galime pasirinkti ir kitą kelią. Jei sugebėsime kalbėti apie savo poreikį, apie tai, kaip vargina negalėjimas jo patenkinti, žmogus, su kuriuo kalbamės, gali nuspręsti pakeisti savo elgesį. Pastebėjęs, kad nesistengiame jo kaltinti, bet norime kartu ieškoti sprendimo, jis (ji) kur kas geranoriškiau į tai reaguos nei į grasinimus ar skundus. Išmokti valdyti pyktį nėra lengva, tam reikia dėmesio ir kantrybės. Tačiau suvokdami tikrąsias priežastis, geriau suvoksime savo poreikius ir galėsime užmegzti produktyvų dialogą su aplinkiniais.


Taip pat skaitykite:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Back to top button