Daugelis žmonių yra susidūrę su viršininku, kuris savo pyktį išlieja ant pavaldinių. Visi yra girdėję šeimyninių istorijų, kai vienas iš partnerių žemina, nuvertina ar smurtauja prieš kitą. Nuo tokio elgesio kenčia visi konflikto dalyviai – ir tas, kuris puola, ir tas, kuris yra puolamas. Kodėl pyktį bei agresiją taip sunku kontroliuoti ir kaip stabilizuoti šią būseną?

KODĖL ŽMOGUI REIKIA AGRESIJOS IR AR ĮMANOMA BE JOS APSIEITI

Agresija lotyniškai reiškia puolimą. Ir nebūtinai fizinėje plotmėje. Pavyzdžiui, pokštai, kuriuos filmuoja kai kurie tinklaraštininkai, yra netiesioginė agresija. Paaugliai, dialogo metu spoksantys į autobusų kontrolierius, yra ritualinės agresijos pavyzdys. O giminaičiai, kurie daug metų tarpusavyje nebendrauja, yra nerealizuotos agresijos apraiška. Prieš bet kurį iš šių poelgių kyla įvairios emocijos: pyktis, susierzinimas, neapykanta, įniršis.

Ar tai yra blogai? Ne, turime suprasti, kad emocijos, blogos ar geros, tiesiog yra. Jos mums duoda signalą apie kažką svarbaus. Ne veltui šiandien tam skiriama vis daugiau dėmesio, o savo vaikus mokome suprasti savo jausmus. Visos reakcijos, jausmai iš prigimties būdingi kiekvienam iš mūsų ir yra būtini išgyvenimui. Problema ta, kad ne visada teisingai „perskaitome“ situaciją, o smegenys ne visada duoda teisingą komandą, kai susiduriame su bėda. “Puolimo” veiksmą jos pasirenka tada, kai reikia įtvirtinti savo ribas, galingai ir ryškiai pareikšti apie save arba pasakyti skriaudėjui, kad su jumis taip elgtis negalima.

KODĖL AGRESIJĄ TAIP SUNKU KONTROLIUOTI

Miego trūkumas, poilsio stoka, blogas vaikų elgesys, konfliktas su kolega, nesusipratimas su partneriu – bet kokia neigiama gyvenimo situacija gali sukelti susierzinimo, pykčio, įniršio priepuolį ir peraugti į agresiją.

Kuo ilgiau neigiamas emocijas kaupiame savyje, neaptariame su kitais to, kuo esame nepatenkinti, tuo stipresnė įtampa ir galingesnis jos išsiveržimas. Viena vertus, tai normali psichikos reakcija – kad išgyventume, turime išlaisvinti įtampą. Kita vertus, ne visi gali kontroliuoti savo jausmus ir konstruktyviai apdoroti negatyvumą.

Sunkumų kyla dėl to, kad suteikiame sau galimybę išlieti pyktį ant žmonių. Darbe, nepaisydami visų sunkumų, dažniau susilaikome – juk pavojinga išlieti pyktį ant vadovo, jis stipresnis ir galingesnis… Ne, mes dažniausiai išsiliejame ant artimiausių žmonių arba ant tų, kurie yra silpnesni.

Puolame ne tą, kuris sukėlė pyktį, o kitą žmogų. Užuot švelniau elgęsi su savo artimaisiais, pradedame šaukti, verkti ar daužyti indus. Ar jums taip nutinka? Psichologijoje ši apraiška vadinama: agresijos išstūmimu. Tuo metu suprantame, kad šaukiame ne ant to, kuris mus supykdė, o ant to, kuris mums yra itin artimas, tačiau nebegalime savęs kontroliuoti.

GENETINĖS IR SOCIALINĖS AGRESIJOS PRIEŽASTYS

Žemas intelektas, prastas auklėjimas, aplinka – priežastys, kurios nuo seno laikomos pagrindinėmis agresyvaus elgesio atsiradimo priežastimis.

Vaikai iš disfunkcinių šeimų, kuriose nebuvo meilės, tinkamo auklėjimo ir švietimo, bet gausiai sulaukdavo patyčių ir pažeminimų, visada buvo rizikos grupėje.

Ilgą laiką buvo manoma, kad vyrai yra agresyvesni. Nuo vaikystės berniukai auklėjami duoti atkirtį skriaudėjui, būti stiprūs, eiti link savo tikslo. Testosteronas taip pat yra atsakingas už agresiją, todėl tame yra šiek tiek tiesos.

Gyventojų tankumas taip pat sukelia agresiją, nes pažeidžiamos asmeninės ribos, vyksta kova dėl išteklių, todėl dideliuose miestuose agresyvaus elgesio yra daugiau, pavyzdžiui, matome, kaip nervingai vairuotojai signalizuoja spūstyse.

Tačiau, pasirodo, tai susiję ne tik su auklėjimu, lytimi ar socialinėmis priežastimis. DNR tyrimų dėka mokslininkai atskleidė galimą genetinį agresijos komponentą.

Agresyvūs žmonės turi daugiau A tipo monoaminooksidazės (MAOA) geno variantų. Įdomu tai, kad jei anomalija yra X chromosomoje ir atitenka mergaitei, ją kompensuoja sveika chromosoma. Tačiau jei ji yra Y chromosomoje, ji lemia didesnį agresijos lygį.

KAIP PASINAUDOTI AGRESIJA KAIP IŠTEKLIU

Vis dėlto agresija gali būti ne tik destruktyvi, bet ir sveika. Taip yra tada, kai ją nukreipiame konstruktyvia linkme. Panagrinėkime, pavyzdžiui, sportininkus ar verslininkus. Norėdami iškovoti olimpinį aukso medalį, pasiekti pasaulio rekordą, pasirašyti daugiamilijoninę sutartį, turite sunkiai dirbti ir ryžtingai siekti savo tikslo. Jie nebūtų pasiekę tokių aukštumų, jei nebūtų turėję “sportinio” pykčio. Šiuo atveju jausmais siekiama rezultato.

PATARIMAI, KURIE PADĖS KONTROLIUOTI SAVO BŪSENĄ

Ne išgyventi emocijas, o jas slopinti yra pražūtinga žmogaus psichikai. Kaip rodo tyrimai, tokia elgesio taktika gali sukelti depresiją. Todėl svarbu atpažinti savo jausmus ir su jais dirbti.

Stebėkite

Pastebėkite, kokiose situacijose dažniau susierzinate, supykstate, kas lemia kivirčus ar emocijų protrūkį. Padėkite sau iš anksto pasiruošdami šioms situacijoms.

Užsiimkite kūrybine veikla

Užsiimkite kūrybine veikla. Išliekite savo energiją ant drobės ar popieriaus, pasakokite dienoraštyje apie savo išgyvenimus. Nulipdykite ką nors iš molio. Darykite bet ką, kuo siekiama kažką sukurti.

Sportuokite

Judėjimas yra gyvenimas. Bet kokia fizinė veikla lemia greitą adrenalino ir geros nuotaikos, už kurią atsakingas dopaminas, gamybą ir perdirbimą. Ypač naudingas plaukimas vėsiame vandenyje. Jei negalite nueiti į sporto salę, į darbą eikite pėsčiomis.

Praktikuokite kvėpavimo pratimus

Giliai įkvėpkite per nosį ir lėtai iškvėpkite pro burną. Pakartokite tris-penkis kartus, ištieskite ranką prieš save ir pūskite į kiekvieną iš penkių pirštų, tarsi pūstumėte žvakes.