Užmegzti pasitikėjimu grįstus santykius su savo vaikais yra vienas iš didžiausių kiekvieno tėvo/mamos tikslų. Be abejo, norint to pasiekti, turite pripažinti vaiko teisę į neigiamas emocijas ir išmokti tinkamai reaguoti į verksmą ar net pykčio priepuolius.
Kai pirmą kartą pamačiau savo dukrą, pagalvojau: “Aš tavęs nepažįstu. Ji nebuvo panaši į mane ir, kaip netrukus sužinojau, elgėsi visai ne taip, kaip aš. Kaip man pasakojo tėvai, vaikystėje buvau ramus vaikas. Mano dukra buvo kitokia. Ji klykdavo visą naktį, o mes su vyru nesėkmingai bandydavome ją nuraminti. Tuo metu buvome per daug išsekę, kad suprastume pagrindinį dalyką – jos verksmas leido mums suprasti, kad ji yra atskiras, nepriklausomas žmogus“.
Mūsų bendravimas su vaikais lemia tai, kaip jie ateityje bendraus su juos supančiu pasauliu. Todėl svarbu vaikams paaiškinti, kad mes juos mylime tokius, kokie jie yra. Turime padėti jiems išmokti pasitikėti suaugusiaisiais, valdyti savo emocijas ir užjaučiamai elgtis su kitais. Tai padaryti mums gali padėti pasitikėjimu grįsti pokalbiai. Vaikams augant, temos gali keistis, tačiau yra kelios pagrindinės mintys, kurias svarbu nuolat kartoti.
Pagrindinės mintys, kurios padės sukurti pasitikėjimo kupinus santykius
ESI MYLIMAS UŽ TAI, KAS ESI IR KUO TAPSI
“Man nepatinka, kai ginčijiesi su broliu, bet aš vis tiek tave myliu.” “Anksčiau tau patiko ši daina, o dabar ji tau nepatinka. Labai įdomu stebėti, kaip bėgant metams keičiasi tavo pomėgiai!”
Leisdami vaikams suprasti, kad mylite juos tokius, kokie jie yra ir kokiais jie taps ateityje, užmezgate pasitikėjimu grįstus santykius ir formuojate saugų prisirišimą. Užmegzkite santykius per bendrą veiklą, kartu darydami tai, ką vaikai nori daryti. Atkreipkite dėmesį į jų pomėgius ir interesus. Kai leidžiate laiką su vaikais, nesiblaškykite dėl darbo, namų ruošos darbų ar telefono. Svarbu parodyti vaikams, kad esate visiškai susitelkęs į juos.
Vaikai, užmezgę saugius prieraišumo santykius su tėvais, paprastai labiau save vertina ir stipriau save kontroliuoja. Jie yra labiau linkę rodyti empatiją ir užuojautą. Taipogi jiems sekasi geriau mokytis nei vaikams, kurie tokių santykių su tėvais nėra užmezgę.
TAVO JAUSMAI PADEDA GERIAU SUPRASTI, KO TAU REIKIA
“Girdžiu, kaip verki, ir stengiuosi suprasti, ko šiuo metu prašai. Pabandysiu tave laikyti ant rankų kitaip. Pažiūrėkime, ar tai padės.” “Kai būnu mieguistas, tampu labai irzlus. Galbūt dabar ir tau norisi miego.”
Su vaikais malonu bendrauti, kai jie yra geros nuotaikos, su jais lengva sutarti ir galima kartu smagiai praleisti laiką. Tačiau vaikai, kaip ir suaugusieji, jaučia ir nemalonius jausmus: liūdesį, nusivylimą, neviltį, pyktį, baimę. Dažnai vaikai šiuos jausmus išreiškia verkimu, pykčio priepuoliais ir nepaklusniu elgesiu. Atkreipkite dėmesį į vaikų emocijas. Tai rodo, kad jums rūpi jų jausmai ir kad jie gali jumis pasikliauti.
Jei vaikų emocijos jus glumina, užduokite sau šiuos klausimus:
Ar mano lūkesčiai vaikams yra realūs?
Ar išmokiau savo vaikus reikalingų įgūdžių?
Kuriuos įgūdžius jie turi lavinti?
Kaip šiuo metu veikia vaikų jausmai? Galbūt jie per daug pavargę ar nusivylę, kad galėtų aiškiai mąstyti?
Kaip mano jausmai veikia tai, kaip reaguoju į vaikus?
JAUSMUS GALIMA IŠREIKŠTI ĮVAIRIAIS BŪDAIS
“Nusivilti galima, bet man nepatinka, kai rėki. Gali tiesiog pasakyti: “Esu nusiminęs”. Savo jausmus gali išreikšti ne šaukdamas, o tiesiog spaudinėdamas pagalvę.”
“Kartais liūdesio akimirkomis noriu kam nors pasakyti, kaip jaučiuosi. O kartais man tiesiog reikia pabūti vienai tyloje. Kaip manai, kas tau dabar galėtų padėti?”
Kūdikiams verkimas ir rėkimas yra vienintelis būdas išreikšti neigiamus jausmus. Tačiau nenorime, kad ir vyresni vaikai taip reikštų jausmus. Vystantis jų smegenims ir plečiantis žodynui, jie gali pasirinkti, kaip išreikšti savo emocijas.
Pasikalbėkite su vaiku apie emocijų reiškimo taisykles jūsų šeimoje. Kaip vaikai ir suaugusieji gali išreikšti savo emocijas? Naudokite grožinės literatūros knygas, kad parodytumėte vaikui, jog kiekvienas žmogus turi jausmus. Skaitydami kartu galite kalbėtis apie sudėtingus jausmus, su kuriais susiduria skirtingi veikėjai, ir praktikuotis spręsti problemas, emociškai neįsitraukdami į situaciją.
