Tėvai, norėdami, kad jų vaikai būtų paklusnesni ir patogesni, taiko įvairius auklėjimo metodus, tarp jų ir manipuliaciją. Tai neigiamai veikia vaiko savivertę ir trukdo jam jau net suaugus. Norime išsiaiškinti, kaip tėvų elgesys veikia subrendusio žmogaus gyvenimą/savirealizaciją ir kaip jis gali tai pakeisti.
Manipuliuojantys tėvai
Tėvai dažnai manipuliuoja savo vaikais, norėdami juos kontroliuoti. Toks elgesys pasireiškia, kai suaugusieji, dėl vienokių ar kitokių priežasčių, jaučiasi išsekę ir nebegeba suvaldyti savo emocijų bendraujant su vaiku. Tiesą sakant, šiuo metu tėvai patys yra “vaiko” pozicijoje, nes bejėgiškumas visada yra manipuliacijos pagrindas. Pažvelkime, kaip paprastos frazės, kurios jau atrodo gana įprastos, veikia suaugusio žmogaus gyvenimą/savirealizaciją.
- LYGINIMAS SU KITAIS VAIKAIS
“Pažiūrėk, kokia švari Ugnės suknelė! O tu visada atrodai kaip kiaulė! Man gėda dėl tavęs, tu juk mergaitė!” – sako tėvai, nesuvokdami, kokią žalą daro trapiai vaiko psichikai. Tokia manipuliacija, pasak suaugusiųjų, yra tik į gera – tam, kad vaikas būtų tvarkingesnis. Tačiau iš tikrųjų poveikis yra visai kitoks.
Neturėdamas kritinio mąstymo, vaikas padaro kitokią išvadą: “Ugnė geresnė už mane, mama ją myli/mėgsta, o manęs – ne”. Dėl to vaikas nejaučia būtinos besąlygiškos meilės ir praranda saugumo jausmą. Tokie vaikai vėliau patiria „apsimetėlio“ sindromą ir dažnai lygina save su kitais. Jiems sunkiau siekti karjeros aukštumų. Taip pat nukenčia ir asmeninis gyvenimas. Toks žmogus gyvenimo partneriu pasirinks valdingą arba narcizišką asmenį, kuris jį žemins. Šio vaiko vidinis balsas jam nuolat sakys, kad jis nėra vertas daugiau.
- PATYČIOS IR GRASINIMAI
“Jei dabar nesudėsi savo žaislų, aš juos išmesiu”, – emocingai šaukia piktas tėvas. Ką girdi vaikas? “Šiuose namuose neturiu nieko savo, bet kokie mano daiktai gali būti išmesti, jie bus išmesti, ir aš nieko negaliu padaryti, todėl turiu ramiai sėdėti, nuleisti galvą, kitaip nebūsiu mylimas. Mane myli tik tada, kai esu paklusnus“.
Šis punktas taip pat susijęs su pasitikėjimu pasauliu. Suaugusiam žmogui, kuris vaikystėje patyrė tokias manipuliacijas, pasaulis yra pavojinga vieta, nes net namuose jis nesijaučia saugus. Suaugęs jis neretai susiduria su nerimu ir stengiasi būti visiems geras/paklusnus.
- MANIPULIACIJOS, SUSIJUSIOS SU KITŲ ŽMONIŲ NUOMONE
“Ką apie tave pagalvos kaimynai?” – klausia mama, matydama netinkamą vaiko elgesį. Ko iš tikrųjų nori mama? Ji nori, kad vaikas būtų saugus ir neatkreiptų į save per daug dėmesio, nes pati bijo ir šią baimę nesąmoningai perduoda vaikui.
“Pavojinga rodyti savo tikrąjį veidą, kiti žmonės gali jo nepriimti” – toks požiūris atsiranda suaugus. Dažniausiai tokių tėvų vaikai tampa priklausomi nuo kitų nuomonės, jiems sunku patiems priimti sprendimus, neatsigręžiant į kitų vertinimą. Tai daro įtaką visoms gyvenimo sritims – žmogus negali pasirinkti, ką dėvėti, kam dirbti ar ką mylėti.
- ATSAKOMYBĖS PERKĖLIMAS
Kai mama ar tėtis sako: “Tu mane per daug spaudi, tu mane nervini!” – vaikas jaučia didžiulę atsakomybės naštą, kurios tiesiog negali pakelti. Augdamas jis ar ji išlieka neramus ar nerami ir pasirengęs ar pasirengusi paaukoti savo interesus, kad nesuerzintų kitų žmonių. Todėl bet kokioje situacijoje jis laikys save kaltu: komanda neįvykdė plano – tai aš blogai dirbau, antroji pusė be reikalo sukėlė pykčio priepuolį – tai aš turėjau elgtis kitaip.
Dėl to žmogus niekada nenorės prisiimti “papildomos” atsakomybės, kad tik nebūtų laikomas kaltu. Todėl jis vengs rimtų santykių ar vadovaujančio posto.
- SPAUDIMAS SPRĘSTI TĖVŲ PROBLEMAS
Šiuo atveju tėvai apsikeičia vietomis su vaiku, kuris pradeda galvoti, kad turi spręsti suaugusiųjų sunkumus. Rezultatas – išsiskyrimo problemos, gyvenimas tėvų, o ne savo interesais. Su tokiais „indėliais“ sunku sėkmingai gyventi asmeninį gyvenimą, dažnai tokie vaikai ilgai gyvena su tėvais, jausdami atsakomybę už juos.
- MANIPULIAVIMAS PER NEPRITEKLIŲ
“Jei gausi dvejetą, savaitę nematysi planšetės”, – taip tėvai stengiasi motyvuoti moksleivius mokytis. Tačiau kas atsitinka suaugus? Toks žmogus nuolat save bara, baudžia net už menkiausias klaidas ir nuvertina bet kokią sėkmę. Koks gali būti savęs tobulinimas, kai nėra vidinės teigiamos motyvacijos?
Be abejo, tai dar ne visas galimų manipuliacijų sąrašas, yra ir daug šiurkštesnių – kai žeminama ar net fiziškai smurtaujama. Toks tėvų elgesys kiekvieną vaiką veikia skirtingai. Jautrūs vaikai dar labiau užsisklendžia savyje ir nustoja pasitikėti pasauliu. Kiti tampa nuolatiniais “pasiekėjais”, tačiau jie pasiekia dalykų ne dėl savęs, o norėdami įrodyti savo vertę tėvams.
Kaip laiku padėti sau ir nustoti daryti įtaką savo vaiko elgesio modeliams? Norint įveikti vaikystėje patirtas traumas, reikia daug laiko ir energijos. Svarbiausia – nepulti spręsti šio klausimo „per jėgą“.
Keletas veiksmingų patarimų:
- ĮSITRAUKITE Į APMĄSTYMUS
Ar kada nors pastebėjote, kad su vienu žmogumi jaučiatės gerai, ramiai ir užtikrintai, o su kitu – jaučiatės nejaukiai ir atrodo, kad jis (ji) yra didesnis (-a) už jus, svarbesnis (-esnė) už jus, nepaisant jo (jos) statuso? O jūs, neaišku kodėl, toleruojate jo išpuolius.
Užduokite sau klausimus: Ką aš jaučiu? Kodėl būtent šis žmogus? Kieno elgesį jis man primena vaikystėje? Tada mintimis grįžkite prie to asmens šiandieniniame pasaulyje. Ir pasakykite sau, kad jis ar ji nėra jūsų tėvas ar motina.
- JŪS NESATE JŪSŲ TĖTIS AR MAMA
Vaikai, kurių tėvai nesuteikė jiems pakankamai meilės ir dėmesio, net ir suaugę yra linkę to ieškoti kitur. Jie net pasąmoningai renkasi šaltus partnerius ir taip vėl bando laimėti jų meilę.
Norėdami nutraukti šį užburtą ratą, patys tapkite mylinčiu suaugusiuoju. Patenkinkite visus savo vidinio vaiko poreikius. Palepinkite save, parodykite rūpestį. Pasistenkite paversti tai įpročiu ir pamatysite, kaip pasikeis jūsų gyvenimas.
Jei jaučiate, kad negalite susitvarkyti patys, nedvejodami kreipkitės profesionalios pagalbos. Bendradarbiavimas su psichologu padės greičiau ir veiksmingiau įveikti vaikystės traumas ir realizuoti save kaip suaugusį žmogų.