Kaip ramiai priimti kitų žmonių žodžius ir mintis? Kaip nustoti jaudintis dėl to, ką kiti apie mus galvoja? Pateikiame jums psichologės, „Savvy Psychologist“ tinklaraščio autorės Ellen Hendricksen patarimus.
Daugumai iš mūsų rūpi, ką kiti apie mus galvoja. Ir tai gerai. Jei taip nebūtų ir visi gyventume neatsižvelgdami vieni į kitus, mūsų visuomenė labai greitai pasinertų į chaosą. Mes jau seniai išmokome egzistuoti grupėje, nes tik kartu galėjome išgyventi. Todėl pirmykštė baimė tapti atstumtuoju – vis dar mumyse. Mes vis dar ieškome palaikymo ir pritarimo iš aplinkinių.
Aš, ir greičiausiai dauguma jūsų, labiau mėgstame auksinį viduriuką. Norime išgirsti konstruktyvią kritiką iš tų, kurie mums rūpi, bet visiškai nenorime klausytis apie mus skleidžiamų neteisingų apkalbų iš tų asmenų lūpų, kurių nuomonė mums ne itin vertinga.
Štai – keletas patarimų, kurie jums padės ne tik mažiau nerimauti dėl to, ką kiti apie jus galvoja, bet ir teisingai reaguoti į išsakomą kritiką.
Turinys
IŠSIAIŠKINKITE, KIENO NUOMONĖ JUMS TIKRAI RŪPI
Mūsų smegenys mėgsta plačiai apibendrinti. Jei jos verčia jus nerimauti, kad žmonės jus teis, visi nuo jūsų nusisuks ir kažkas jus įžeis, paklauskite savęs – kas tiksliai? Sudarykite tikslų sąrašą. Tada šis bauginantis „visi“ susitrauks į mažą grupę – jūsų šeima, partneris, viršininkas darbe, galbūt jūsų smalsus kaimynas. Bet tikrai ne visi.
SUPRASKITE, KIENO BALSĄ GIRDITE SAVO GALVOJE
Jei bijote, kad būsite teisiamas, nors niekas nieko jums nesako apie tai, pagalvokite: kas išmokė jus bijoti? Gal vaikystėje kažkas priekabiaudavo tokiais klausimais kaip „Ką pagalvos kaimynai“? ar pasakydavo ką nors panašaus: „Aš to nedaryčiau. Žmonės tai neteisingai supras.“
Daugelis iš mūsų įsisavino šias nuostatas, bijodami nepatikti kitiems žmonėms. Tačiau yra gerų naujienų: net jei šie stereotipai yra tvirtai įsitvirtinę mumyse, mes galime mokytis iš naujo. Laikui bėgant, nuolat praktikuodamasis, galite pakeisti tokią nuostatą kaip: “Ką mano kaimynai?” į „Dauguma žmonių yra per daug užsiėmę savimi, kad galėtų mane vertinti“ arba „Jei aš jiems nepatinku, tai yra jų problema.“
NESKUBĖKITE APSIGINTI
Jei, reaguodami į kritiką, iškart prieš save pastatysime gelžbetoninę sieną, viskas nuo jos atsimuš – ne tik priekaištai, bet ir naudingi patarimai. Užuot užsikimšę ausis ir nuobodžiai gindamiesi, pabandykite įsiklausyti į tai, kas jums sakoma, ir tik tada nuspręskite, ar į tai atkreipti dėmesį, ar ignoruoti.
ATKREIPKITE DĖMESĮ Į TAI, KAIP PATEIKIAMA KRITIKA
Jei asmuo skyrė laiko pateikti konstruktyvų atsiliepimą – pavyzdžiui, kruopščiai nurodydamas dalykus, kuriuos jums reikėtų pataisyti (dėl jūsų elgesio, bet ne dėl jūsų asmenybės!), jis tikrai turėtų būti išklausytas, net jei, galų gale, nuspręsite nepriimti šios kritikos. Bet jei jūsų pašnekovas tampa pernelyg asmeniškas, kalba miglotai ar pateikia dviprasmiškas užuominas, ramia sąžine galite to nepaisyti. Galų gale, jei jis nesivargina taktiškai išreikšti savo kritikos, tai pasako daugiau apie jį nei apie jus.
JEI KAS NORS JUS KRITIKUOJA, DAR NEREIŠKIA, KAD JIE YRA TEISŪS
Atminkite, kad kitų nuomonė nėra vienintelė neginčijama tiesa. Galite nesutikti su savo kritikais. Bet jei vis tik manote, kad jie teisūs, tada…
PAGALVOKITE, KĄ DARYSITE SU KRITIKA
Mūsų mintys dažnai įstringa blogiausiame įmanomame scenarijuje – „Visi mane niekins, jei pasirodysiu prastai“, „visi nustos su manimi bendrauti, jei jiems nepritarsiu“. Jei nuolat bijote nelaimės, pagalvokite, kaip elgsitės, jei ji tikrai kils. Ką darysite? Su kuo susisieksite dėl pagalbos? Žinodami, kad kažkas palaikys jus net blogiausiu atveju, jūs mažiau bijosite.
ATMINKITE, KAD ŽMONĖS GALI PAKEISTI SAVO NUOMONĘ
Visuomenės nuomonė yra nepastovi. Šiandien į tave gali būti mėtomi akmenys, o rytoj – gali būti nešiojamas ant rankų. Pagalvokime apie puikius mokslininkus, išradėjus ar rašytojus, kurie iš pradžių buvo išjuokti ir persekiojami, bet paskui paskelbti genijais. Todėl, kaip dainuojama Stingo dainoje: „būk savimi – ką jie bepasakytų.“
Taip pat skaitykite:
