Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Kaip poilsis ir mankšta veikia jūsų karjerą: išbandyti būdai, kaip dirbti efektyviau ir produktyviau

Siekdami puikių karjeros rezultatų, daugelis iš mūsų nemiega iki vėlumos, pamiršta draugus ir šeimą, geria per daug kavos ir per mažai sportuoja.

Anksčiau manėme, kad sunkus darbas yra raktas į sėkmę. Tačiau kūno ištekliai nėra beribiai. Atsakome į daugybę el. laiškų ir skambučių, dirbame viršvalandžius, stengiamės atlikti kelis darbus vienu metu. Atrodo, kad visa tai daro mus efektyviais darbuotojais, bet kodėl jaučiamės vis labiau pavargę?

Jei sunkiai dirbame, bet visiškai nesiilsime, ne tik prarandame sveikatą, bet ir esame pakeliui į perdegimą ir nervinį išsekimą. Rašytojas ir žurnalistas Tonis Švarcas (Tony Schwartz), „The Energy Project” įkūrėjas, siūlo skaitytojams persvarstyti savo požiūrį į darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą.

Skirdami laiko poilsiui, nesumažinsime savo produktyvumo, priešingai, jį padidinsime.

DAUGIAU NĖRA GERIAU

„Koncepcija „daugiau – greičiau” verčia mus išeikvoti daugiau energijos, nei galime atgauti, karštligiškai ir dažniausiai nevaisingai lenktyniaujant dėl sėkmės”, – rašo Tony Schwartz. Žmogaus, kuris daugiausiai laiko skiria darbui ir negalvoja apie poilsį, gyvenimas dažnai primena užburtą ratą.

Darbe užsibūname iki vėlumos arba iš biuro pasiimame medžiagos namo, kad sudarytume biudžetą ar užbaigtume pristatymą vakare, o paskui einame miegoti po vidurnakčio. Kai neišsimiegame, griebiamės įvairių stimuliatorių, kad pasijustume geriau. Geriame kavą, perkame saldumynus ar nesveiką maistą, kuris suteikia mums palengvėjimą, bet tik trumpam.

Kai patiriame stresą – arba persivalgome, arba apskritai atsisakome valgyti. Dažnai geriame alkoholį, kad šiek tiek atsipalaiduotume. Vakare nebeturime jėgų praleisti laiko su mylimais žmonėmis. Užuot užsiėmę vaikais ir sužinoję, kas naujo įvyko sutuoktinio gyvenime, tiesiog pasineriame į snaudulį prie televizoriaus. Natūralu, kad neturime jėgų sportuoti ar net eiti namo pėsčiomis. Taigi, ką daryti? Kaip iš to išsivaduoti?

MIEGAS – SVARBIAUSIA!

„Miegas yra pirmas ir svarbiausias dalykas, kurį aukojame siekdami padidinti produktyvumą. Iš tikrųjų, nepakankamas miego kiekis jį tik sumažina. Pasaulyje yra labai nedidelis procentas žmonių, kuriems, kad gerai jaustųsi, reikia miegoti mažiau nei penkias valandas per parą. Suapvalinus iki sveikojo skaičiaus, gaunamas nulis”, – sako Tony Schwartz.

Kitiems reikia 7-9 valandų „horizontalaus poilsio”, bet tikrai ne mažiau.

Yra tyrimų, kurie patvirtina ryšį tarp pakankamo miego ir darbingumo. Stanfordo universiteto mokslininkų atliktas eksperimentas parodė, kad 10 valandų per parą miegoję plaukikai pagerino savo rezultatus apsisukimų, starto greičio ir plaukimo greičio srityse, palyginti su tais, kurie miegojo mažiau. Panašūs eksperimentai buvo atliekami ir su kitais sportininkais, ir kiekvieną kartą pasitvirtindavo hipotezė, kad pakankamas miego kiekis pagerina rezultatus.

NEPAMIRŠKIME PAILSĖTI DIENOS METU

Pasirodo, dienos miegas svarbus ne tik vaikų darželio „klientams”. Trumpa siesta ne tik padidina produktyvumą, bet ir turi kaupiamąjį poveikį. Fiziologė Sarah Mednick atliko eksperimentus su Harvardo studentais. Eksperimento metu mokinių grupė buvo suskirstyta į dvi komandas: vieni „snaudė” dieną, kiti – ne.

Paaiškėjo, kad tie, kurie padarė pertrauką, vėliau išmoko dvigubai daugiau medžiagos. Kito eksperimento metu Mednick paprašė mokinių atlikti kompiuterinę užduotį per vieną dieną. Tie, kurie neturėjo galimybės pamiegoti, dienos pabaigoje dirbo vis prasčiau. Tie, kurie snaudė pusvalandį, dirbo taip pat produktyviai, kaip ir pirmąją dienos pusę.

Išvada: Jei biure turite tuščią konferencijų salę arba kabinetą, į kurį viršininkas niekada nežiūri, pabandykite po pietų 30 minučių pasnausti.

Po tokio atsipalaidavimo būtų daug lengviau susidoroti su darbu. Tačiau jei jūsų įmonės kultūra nepritaria tokiai laisvei, galite pabandyti paprasčiausiai pakeisti aplinką.

Pabandykite kasdien per pietus palikti darbo vietą, nevalgyti biure ir pasivaikščioti, kad sumažintumėte streso lygį ir iš naujo pažvelgtumėte į tai, kas jus vargina.

PAILSĖTI DIENOS METU

PRODUKTYVUMO DIAGRAMA

Net kai esame budrūs, mums reikia pertraukų. Naktį viena miego fazė kaitaliojasi su kita – kaip ir dieną, aktyvumo fazės kaitaliojasi su atsipalaidavimo fazėmis. Mokslininkai nustatė, kad tikrai produktyviai dirbame, jei kas 90 minučių leidžiame sau pailsėti. Daugelis žmonių žino „10 000 valandų taisyklę”: tobulėjame toje veikloje, kuriai skiriame daugiausiai laiko.

Psichologas Anders Ericsson, ilgą laiką stebėjęs muzikos programos studentus, atrado šį dėsningumą. Sėkmingiausi pasirodė tie, kurie tiesiog daug praktikavosi. Tačiau mažai kas žino, kad šiame tyrime dalyvavę žymiausi smuikininkai dalijo savo darbo valandas.

Jie grodavo po 90 minučių, o po to būtinai turėjo pailsėti. Taigi, norėdami pasiekti sėkmę, turite ne tik dirbti, bet ir ilsėtis, pageidautina pagal nustatytą grafiką.

Tinkama veiklos ir poilsio pusiausvyra gali būti raktas ne tik į sėkmingą dieną, bet ir į sėkmingą savaitę (ar net metus).

Žinome, kad sportininkai treniruojasi cikliškai, kaitaliodami aktyvumo ir atsigavimo laikotarpius. Tai padeda jiems sukaupti pakankamai energijos, kad varžybose galėtų pasiekti geriausius rezultatus. Tačiau šis treniruočių stilius skirtas ne tik plaukikams ir bėgikams, bet ir tiems, kurie dirba protinį darbą.

McGill universiteto (Kanada) psichologai apskaičiavo, kokia veikla geriausiai tinka kiekvienai savaitės dienai:

Pirmadienis

Pirmąją dieną po savaitgalio reikėtų skirti „apšilimui” (sportininkai taip pat nepradeda treniruočių be apšilimo). Ši diena puikiai tinka planavimui, tikslų nustatymui ir nedidelės įtampos reikalaujančiam administraciniam darbui.

Antradienis ir trečiadienis

Šiomis dienomis geriausia imtis sunkiausių užduočių. Esame didžiausio protinio aktyvumo, todėl tai geras metas aptarti naujas idėjas ir strategijas bei jas tobulinti.

Ketvirtadienis

Šios dienos viduryje mūsų energija pamažu mažėja ir mes pradedame pavargti. Šią dieną psichologai pataria rengti susitikimus ir pasitarimus su partneriais ir kolegomis, su kuriais svarbu susitarti/pasitarti.

Penktadienis

Darbo savaitės pabaigoje aktyvumas natūraliai sumažėja. Todėl šią dieną vėl galima spręsti užduotis, kurios nereikalauja iš mūsų neįmanomų dalykų, be to, neturi griežto laiko limito.

FIZINIS AKTYVUMAS

Kognityviniai gebėjimai ir emocinė būsena yra du veiksniai, darantys didelę įtaką mūsų produktyvumui, primena Tony Schwartz. Psichologai ir fiziologai nuolat randa įrodymų, kad šie rodikliai didėja, kai esame geros fizinės būklės.

„Mūsų pirmoji užduotis dirbant su klientais – atkurti jų fizinę sveikatą”, – rašo jis. „Kai nepakankamai rūpinamės kūnu, smegenys „sulėtėja” ir mes negalime pasiekti geriausių rezultatų. Mūsų pilkoji medžiaga ypač mėgsta aerobinius pratimus: bėgimą, vaikščiojimą, šokius, plaukimą ir kitas sporto šakas.

Atlikdami šias veiklas naudojame deguonį kaip pagrindinį energijos šaltinį raumenų veiklai.

Ilinojaus universiteto mokslininkai atliko eksperimentą: jie paprašė studentų įsiminti kelis žodžius, o tada surasti juos sąraše, kuris slinkdavo žemyn kompiuterio ekrane. Tada dalyviai buvo suskirstyti į tris grupes: pirmoji grupė ilsėjosi sėdėdama, antroji grupė kilnojo svarmenis (t. y. atliko anaerobinius pratimus), o trečioji grupė bėgo bėgimo taku.

Po to jie pailsėjo ir vėl turėjo atlikti užduotį. Bėgiojusiems mokiniams sekėsi geriau nei kitiems. Djuko universiteto (JAV) psichiatrai nustatė, kad reguliari ir intensyvi mankšta – 35-40 minučių 3 kartus per savaitę – yra tokia pat veiksminga depresijos simptomų mažinimo priemonė kaip ir antidepresantų vartojimas.

Tačiau jei kartą per pusmetį sportuojate iki išsekimo, o paskui kelis mėnesius gulite ant sofos, apie naudą sveikatai ir psichikai negali būti nė kalbos. Žinoma, neturėtume manyti, kad karjeros augimas priklauso tik nuo to, kiek ilsimės ir kaip dažnai sportuojame.

„Geros fizinės formos palaikymas nepadarys jūsų puikiu darbuotoju – tai tik viena iš dėlionės dalių, tačiau sveikatos trūkumas garantuotai neleis jums išnaudoti savo galimybių”, – rašo Tony Schwartz.

FIZINIS AKTYVUMAS

Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!

Skaitykite panašius straipsnius

Kitas straipsnis

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *