Keturi gyvenimo etapai: kaip išvengti blogų sprendimų?

Mes visi esame skirtingi, tačiau kiekvienas iš mūsų socialine prasme susiduriame su tais pačiais iššūkiais: savęs atradimas, galimybių ribų suvokimas, įvairių tikslų siekis. Tinklaraštininkas, saviugdos knygų autorius Mark Manson siūlo pažvelgti į gyvenimą kaip į keturių etapų seriją. Kiekviename iš jų atsiveria naujos galimybės, kurios reikalauja naujo mąstymo.

Kad pajustum gyvenimo pilnatvę, vieną dieną pasakytum sau, kad gyvenai ne veltui, reikia pereiti keturis formavimosi etapus. Pažink save, savo norus, įgyk patirties ir žinių, perduok jas kitiems. Ne visiems tai pavyksta. Bet jei atsidursite tarp tų, kurie sėkmingai atliko visus šiuos veiksmus, galite laikyti save laimingu žmogumi.

Kokie yra šie etapai?

PIRMAS ETAPAS: IMITACIJA

Mes gimstame bejėgiai: negalime vaikščioti, kalbėti, maitintis, pasirūpinti savimi. Šiame etape turime pranašumą: mokomės greičiau nei bet kada. Esame užprogramuoti mokytis, stebėti ir mėgdžioti kitus.

Pirmiausia išmokstame vaikščioti ir kalbėti, tada laviname socialinius įgūdžius stebėdami ir kopijuodami bendraamžių elgesį. Galiausiai mokomės prisitaikyti prie visuomenės, laikydamiesi taisyklių ir nuostatų bei bandydami pasirinkti gyvenimo būdą, kuris laikomas priimtinu mūsų ratui.

Pirmojo etapo prasmė yra išmokti veikti visuomenėje. Tėvai, globėjai ir kiti suaugusieji padeda mums tai pasiekti, suteikdami galimybę mąstyti ir priimti sprendimus.

Tačiau, kai kurie suaugusieji niekada to neišmoko patys. Todėl jie baudžia mus už norą išsakyti savo nuomonę, netiki mumis. Jei tokie žmonės yra šalia, mes nesivystome. Mes taip ir įstringame pirmame etape mėgdžiodami aplinkinius, stengdamiesi patikti ir įtikti visiems, kad tik nebūtume teisiami.

Pagal gerą scenarijų pirmasis etapas trunka iki vėlyvos paauglystės ir baigiasi įžengus į pilnametystę – maždaug 20-ies. Deja, yra tokių žmonių, kurie vieną dieną pabunda būdami 45-erių žinodami, kad niekada negyveno sau ir dėl savęs.

Imitacija

ANTRASIS ETAPAS: SAVĘS PAŽINIMAS

Šiame etape mokomės suprasti, kuo mes skiriamės nuo kitų. Antrasis etapas reikalauja priimti sprendimus savarankiškai, išbandyti bei suprasti save ir tai, kuo mes esame unikalūs. Šiame etape yra daug klaidų ir eksperimentų. Stengiamės gyventi naujoje vietoje, leisti laiką su naujais žmonėmis, išbandyti savo kūną ir jo pojūčius.

Antrojo etapo metu aš išvykau į kelionę ir aplankiau 50 šalių. Mano brolis įsitraukė į politiką. Kiekvienas iš mūsų šį etapą išgyvena savaip.

Antrasis etapas tęsiasi tol, kol mes pradedame susidurti su savo apribojimais. Taip, yra apribojimų – kad ir ką jums pasakytų „Deepak Chopra“ ir kiti psichologiniai „guru“. Tačiau iš tikrųjų atrasti savo apribojimus yra puiku.

Kad ir kaip stengtumėtės, viskas vis tiek pasisuks blogai. Ir jūs turite žinoti, kas tai yra. Pavyzdžiui, aš nesu genetiškai linkęs tapti puikiu sportininku. Aš iššvaisčiau daug energijos ir nervų, kad tai suprasčiau. Bet tada aš nusiraminau. Šios durys yra uždarytos, todėl ar verta pro jas brautis? Kai kurios veiklos mums tiesiog netinka.

Apribojimai yra svarbūs, nes jie leidžia suprasti, kad mūsų laikas nėra begalinis ir mes turime jį praleisti reikšmingai. Jei ką nors sugebate, tai nereiškia, kad turėtumėte tik tuo užsiimti. Tai, kad jums patinka tam tikri žmonės, dar nereiškia, kad turite būti su jais. Tai, kad matote daug galimybių, dar nereiškia, kad turėtumėte jas visas išnaudoti.

Kai kurie būsimi aktoriai dirba padavėjais būdami 38 ir laukia dvejus metus, kol bus pakviesti į atranką. Yra startuolių, kurie jau 15 metų nesugeba sukurti ko nors vertingo ir gyvena su tėvais. Tam tikru momentu turime pripažinti: gyvenimas yra trumpas, ne visos mūsų svajonės gali išsipildyti, todėl turime atidžiai pasirinkti, į ką verta investuoti savo laiką ir pasitikėti savo pasirinkimu.

Antrame etape įstrigę žmonės didžiąją laiko dalį praleidžia įtikinėdami save priešingai. „Mano galimybės yra begalinės. Aš galiu įveikti bet ką. Mano gyvenimas yra nuolatinis augimas ir tobulėjimas“. Bet visiems akivaizdu, kad jie tik „stumia“ laiką. Tai amžini paaugliai, visada ieškantys savęs, bet niekada nerandantys.

saves pazinimas

TREČIAS ETAPAS: ĮSIPAREIGOJIMAS

Taigi apčiuopėte savo ribas ir sustojimo zonas (pvz.: lengvoji atletika ar kulinarija) ir supratote, kad kai kurios veiklos nebetenkina (vakarėliai iki ryto, kompiuteriniai žaidimai ar kt.). Dabar pats laikas užimti savo vietą pasaulyje.

Trečiasis etapas yra įtvirtinimo ir atsisveikinimo su viskuo, kas neverta jūsų pastangų, laikas: su draugais, kurie blaškosi ir atsitraukia, pomėgiais, kuriems reikia laiko, su senomis svajonėmis, kurios neišsipildys – bent jau artimiausiu metu.

Kas dabar? Jūs investuojate į tai, ką galite padaryti geriausiai. Trečiasis etapas yra laikas, skirtas maksimaliai išnaudoti savo galimybes. Ką paliksite? Nesvarbu, ar tai moksliniai tyrimai, ar mylinti šeima. Išgyventi trečiąjį etapą – reiškia palikti pasaulį šiek tiek kitokį.

Šis etapas baigiasi, kai įvyksta dviejų dalykų derinys. Pirma, jaučiate, kad padarėte pakankamai ir vargu ar pavyks pranokti savo pasiekimus. Antra, jūs pavargote ir pradėjote pastebėti, kad labiausiai norėtumėte sėdėti terasoje sprendžiant kryžiažodžius.

Tie, kurie yra apsėsti trečiojo etapo, paprastai negali atsisakyti nuolatinio siekio daugiau. Tai veda prie to, kad net sulaukę 70 ar 80 metų jie negalės mėgautis ramybe, išliks nervingi ir nepatenkinti.

KETVIRTAS ETAPAS: PAVELDAS

Žmonės atsiduria šiame etape, praleidę maždaug pusę amžiaus tam, kas buvo reikšmingiausia ir svarbiausia. Jie gerai dirbo. Jie uždirbo viską, ką turi. Galbūt jie sukūrė šeimą, labdaros fondą, padarė revoliuciją savo srityje. Dabar jie pasiekė amžių, kai jėgos ir aplinkybės nebeleidžia lipti aukščiau.

Ketvirtojo etapo gyvenimo tikslas yra ne tiek siekti naujų dalykų, kiek užtikrinti pasiekimų išsaugojimą ir žinių perdavimą. Tai gali būti parama šeimai, patarimai jauniems kolegoms ar vaikams. Projektų ir įgaliojimų perdavimas studentams ar patikėtiniams. Tai gali reikšti padidėjusį politinį ir socialinį aktyvumą – jei turite įtakos, kurią galite panaudoti visuomenės labui.

Ketvirtasis etapas yra svarbus psichologiniu požiūriu, nes jis leidžia vis labiau suvokti savo mirtingumą. Kiekvienam svarbu pajusti, kad jų gyvenimas ką nors reiškia. Gyvenimo prasmė, kurios mes nuolat ieškome, yra vienintelė psichologinė gynyba nuo gyvenimo nesuprantamumo ir mūsų pačių mirties neišvengiamumo.

paveldas

APIE KĄ VISA TAI?

Kiekvienas gyvenimo etapas turi savo ypatybes. Mes ne visada galime kontroliuoti tai, kas vyksta, tačiau galime gyventi sąmoningai. Sąmonė, savo pozicijos gyvenimo kelyje supratimas yra geras priešnuodis nuo nesėkmingų sprendimų.

Pirmajame etape mes esame visiškai priklausomi nuo aplinkinių veiksmų ir pritarimo. Žmonės yra nenuspėjami ir nepatikimi, todėl svarbiausia kuo anksčiau suprasti, kokios yra mūsų stipriosios pusės. Mes galime to išmokyti savo vaikus.

Antrajame etape mes išmokstame pasikliauti savimi, tačiau vis tiek esame priklausomi nuo išorinio paskatinimo – mums reikia atlygio, pinigų, pergalių, užkariavimų. Tai mes galime valdyti, tačiau ilgainiui šlovė ir sėkmė taip pat tampa nenuspėjami.

Trečiajame etape mes mokomės remtis patikrintais santykiais ir keliais, kurie pasirodė patikimi ir perspektyvūs antrame etape. Galiausiai ketvirtasis etapas reikalauja, kad mes sugebėtume įtvirtinti savo pozicijas ir laikytis to, ką laimėjome.

Kiekviename tolesniame etape laimė mums tampa labiau pavaldi (jei viską padarėme teisingai), labiau pagrįsta savo vidinėmis vertybėmis ir principais, o ne išoriniais veiksniais. Nustatę, kuriame etape esate, suprasite, į ką sutelkti dėmesį, kur investuoti išteklius ir kur nukreipti veiksmus. Mano schema nėra universali, bet ji man tinka. Ar tai tinka jums – nuspręskite patys.


Taip pat skaitykite:

Jei radote klaidą, praneškite mums apie tai pažymėdami tekstą ir paspausdami Ctrl+Enter.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Back to top button

Pranešimas apie klaidą

Šis tekstas bus išsiųstas mūsų redaktoriams: