Neuromokslininkas Joe Dispenza: “Pakeisk mąstymą – pasikeis realybė!”


Neuromokslininkas Joe Dispenza

Tai, kaip tu galvoji ir kaip jautiesi, lemia tavo gyvenimą. Tai reiškia, kad pakeisdami mintis ir emocijas, galite pakeisti materialią tikrovę. Tai yra pagrindinis daktaro Joe Dispenza teorijos punktas.

Saulėtą 1986-ųjų balandžio dieną 23-ejų metų chiropraktikas Joe Dispenza dalyvavo triatlono dviračių lenktynėse Palm Springse, Pietų Kalifornijoje ir buvo partrenktas visureigio. Avarijos rezultatas – šešių slankstelių stuburo lūžis. Gydytojai reikalavo atlikti sudėtingą plieninio strypo implantavimo operaciją ir įspėjo apie visišką paralyžių jei bus atsisakoma operacijos. Tačiau Joe Dispenza atsisakė chirurgijos pagalbos ir nusprendė praktiškai išbandyti kūno gebėjimo išgyti idėją.

Po dvi valandas du kartus per dieną jis pradėjo mintyse kurti norimo rezultato – visiškai užgijusio stuburo paveikslą. Ir bandė galvoti ne apie tai, ko nenorėjo, o tik apie tai, ko norėjo. Praėjus devynioms su puse savaičių po avarijos, jis atsistojo ant kojų ir grįžo į įprastą gyvenimą – be gipso ir operacijos.

Dispenza kalba apie tai, kad visi gali pritaikyti šiuos principus gyvenime. Pasiekti rezultatai, kuriuos aprašo pats autorius, yra itin unikalūs ir stebinantys.

Joe Dispenza davė išskirtinį interviu žurnalui „Psychologies“. Pateikiame šį interviu ir jums. Malonaus skaitymo!

„Psychologies“: Jūsų požiūrio centre yra transformacijos idėja, kardinalūs charakterio, asmenybės, gyvenimo pokyčiai. Daugybė faktų patvirtina jūsų teorijos pagrįstumą. Bet jūs turite pripažinti, kad šiame pasaulyje yra dalykų, kurių mes negalime pakeisti. Leiskite man priminti garsios viduramžių maldos žodžius: „Viešpatie, duok man jėgų pakeisti savo gyvenime tai, ką galiu pakeisti, suteik drąsos ir ramybės priimti tai, kas nėra mano galioje pakeisti, ir duok man išminties atskirti vieną nuo kito.“ Ar jums pavyksta priimti tai, ko negalite pakeisti?

Joe Dispenza: Geras klausimas. Mano tikslas yra padėti žmonėms. Aš, pirmiausia, sutelkiu savo dėmesį į tai. Kalbėdamas apie mokslinį transformacijos modelį ir naujausius neurobiologijos, neuroendokrinologijos, epigenetikos srities duomenis, stengiuosi žmonėms perteikti tai, kad jie nėra susieti su ta pačia gyvenimo programa ir nėra pasmerkti sekti savo genais.

Kiekvienas žmogus yra stebuklas, mes nuolat keičiamės. Šias sąvokas tyrinėjau gana ilgai. Ir aš žinau, kad yra ryšys tarp proto ir kūno. Jums gali nepavykti visko pakeisti išoriniame pasaulyje, tačiau tikrai kažką pakeisite savo vidiniame pasaulyje. Galite net pagerinti savo sveikatą.

Mes turime tyrimų rezultatų ir daugybę įrodymų patvirtinančių, kad tai veikia. Keisdami mąstymo ir jausmo būdą, elgdamiesi kitaip, jūs formuojate naują asmenybę. Ir ji sukuria sau naują realybę. Ar visa tai turi ribas? Žinoma!

Gana daug laiko praleidžiu vienas, stebėdamas save ir medituodamas. Man atrodo, kad žmonės gali daug ką pakeisti priklausomai tiesiogiai nuo to, su kuo bendrauja. Žinoma, kai kalbame apie politiką, apie lyderių ir vyriausybių sprendimus, apie karus ir įvykius, susijusius su dideliais pinigais, viskas ne iš karto priklauso nuo mano asmeninių pasiekimų, visa tai reikalauja pokyčių ištisoms žmonių grupėms, ištisoms bendruomenėms.

Bet aš esu optimistas ir noriu tikėti, kad tai įmanoma. Aš sakau sau tai, ką Einšteinas pasakė: jūs negalite išspręsti problemos iš mąstymo lygio, kuriame ją sukūrėte. Reikia pereiti į aukštesnį sąmonės lygį.

Tarkime, kad nusprendėte ką nors pakeisti savo gyvenime. Dirbate su savo kūnu ir emocijomis, derinate naują savo proto būseną. Todėl jūs tampate kantresnis, mažiau nusivylęs, mažiau bijote ir rečiau teisiate save bei kitus. Kam bus naudingi šie pokyčiai? Pirmiausia jums, tada jūsų šeimai, žmonėms, su kuriais dirbate, ir tada platesnei bendruomenei. Ir jei visi atliktų šį darbą, mes tikrai pakeistume pasaulį.

Jei galiu žmonėms perduoti praktines priemones, jei galiu pajudinti šią „adatą“ – džiaugiuosi, padariau puikų darbą.

Rašote, kad norėdami „pakeisti savo įsitikinimus ir suvokimą, turite derinti aiškų siekį su emociniu jauduliu“. Bet ar įmanoma nuolat palaikyti šią įkvėpimo būseną savyje?

Įsitikinimas yra tik mintis, kurią nuolat galvoji, kol tai tampa tavo smegenyse užprogramuota programa. Po to ji patenka į pasąmonę ir jūs to nebesuvokiate. Visiškai visi įsitikinimai yra pagrįsti ankstesne žmonių patirtimi. O kur nukreipiate savo dėmesį – ten nukreipta jūsų energija. Ir jūs suteikiate savo jėgą šiam jausmui. Smegenys tarsi nufotografuoja šio įvykio ekrano kopiją ir tai patenka į ilgalaikę atmintį. Nuolat palaikydami praeities patirties kontūrus, jūs ir toliau galvojate ir jaučiate tą patį dalyką, taip formuojasi jūsų įpročiai ir įsitikinimai.

Norėdami juos pakeisti, turite išeiti iš šios būsenos.

Ar galite paaiškinti savo pavyzdžiu? Kurį savo įsitikinimą pavyko pakeisti?

Nesąmoningai įsitikinau, kad viskam neužtenka laiko. Aš to nesuformulavau, bet savaime įgijau šią mąstymo koncepciją. Juk kai pagalvoji, kad neturi laiko niekam, nutinka du dalykai: negali būti – gyventi dabartiniu momentu ir nuolat kažkur skubi.

Jei manęs paklaustų, kodėl turėjau tokį įsitikinimą, galėčiau įvardyti šimtus priežasčių, kodėl tai susiformavo mano ankstesnėje patirtyje: esu užimtas žmogus, turiu tris įmones, daug keliauju, rašau straipsnius, knygas… Bet tai yra pasiteisinimai.

Ir pagaliau supratau, kad man reikia susikurti naują įsitikinimą. Kuris tiks būtent Joe Dispenza. Aš turėjau apie tai pagalvoti porą dienų, bet supratau: man patinka mintis, kad apskritai gyvenu ne laiku. Ir aš viskam turiu laiko. Man patiko šis įsitikinimas. Dvi savaites, eidamas į meditaciją, sakiau sau: aš neišeisiu iš šios meditacijos, kol tikrai nepajusiu, kad šis įsitikinimas tapo mano kūno dalimi. Tai turi patekti į mano vidų, tapti manimi.

Ir kiekvieną dieną prisimindavau šį įsitikinimą ir jį įsimylėjau, mane įkvėpė ši idėja ir būtent šis įsitikinimas man suteikė jėgų. Pradėjau jausti, kad laikas yra begalinis. Kiekvieną dieną jaučiausi nenugalimas ir jaučiau meilę šiam naujam gyvenimui. Kiekvieną dieną iš naujo apibrėžiau savo kūno būseną.

Su tokiu požiūriu pakeičiau ne tik savo gyvenimo būdą, bet ir ėmiau pritraukti daug kitų žmonių. Jie buvo dar kompetentingesni, iniciatyvesni ir patikimesni, pasidalijo mūsų bendru tikslu, o aš galėjau jiems patikėti visus tuos dalykus, kurių pats nenorėjau daryti. Taigi aš išsivadavau keisdamas įsitikinimus.

Neuromokslininkas Joe Dispenza MOTYVACIJA

Kas tapo jūsų motyvacija?

Aš žinau, ką galiu atnešti į pasaulį. Mano misija yra pakeisti konkrečius žmones po vieną. Ir tai man padeda atsikelti ryte. Šis tikslas yra kur kas daugiau nei aš! Galbūt tai yra aukščiausia motyvacijos forma – tikslo motyvacija. Kai turi viziją, svajonę, didesnę už save: ką nors pakeisti pasaulyje, ką nors sukurti.

Apskritai išskiriu penkias motyvacijos rūšis. Antroji forma yra motyvacija, pagrįsta asmeniniu įsitikinimu. Tai verslininko motyvacija: aš taip nusprendžiau – tada ir padarysiu. Trečioji motyvacijos forma remiasi etika ir moralės principais, žiniomis, kas yra gerai, o kas – blogai. Jautiesi blogai ir nori būti geras. Ketvirta motyvacija yra noras išplėsti savo galią – savireklama, savęs išaukštinimas. Tai yra priėmimo, pripažinimo, populiarumo poreikis. Galiausiai penkta motyvacija – pinigai.

Daugelis žmonių remiasi tokia tvarka: pirmiausia pinigai, paskui savirealizacija.

Ar tai jūsų neslegia?

Ne, tai evoliucinis procesas. Žinau žmonių, kurie bankrutavo, viską prarado, gyveno ant automobilio galinės sėdynės, o paskui tapo multimilijonieriais. O ar žinote, ko jie dabar nori? Dabar, kai visi šie pinigai vėl buvo uždirbti? Jie nori atiduoti visus šiuos pinigus. Taip esame sukurti – kai turime viską, ko reikia, pradedame duoti. Esame sukurti duoti, rūpintis, šviesti, puoselėti. Tai mūsų prigimtyje.

Jūs rašote, kad perėjimo iš senosios sąmonės būsenos į naują momentas yra susijęs su diskomfortu.

Su labai dideliu diskomfortu.

Tačiau žmogus, kuris jau pasikeitė, pasak jūsų, jaučia džiaugsmą ir dėkingumą. Ar asmeniškai jūs jau nutraukėte savo virsmą?

Ar džiaugsmas ir dėkingumas yra jūsų vyraujančios emocijos? Kiekvieną dieną turiu tūkstančius priežasčių, kodėl galiu jaustis nelaimingas. Žinote, apskritai jausmas būti auka yra nesąmoninga programa, būdinga daugeliui iš mūsų.

Kai klausiate draugo: kodėl tu toks nelaimingas? Ir jis atsako: dėl artimojo ligos, dėl nesutarimo su viršininku…  Ką tai reiškia? Kad kažkas išoriniame pasaulyje jį visiškai valdo, valdo jo jausmus ir mintis.

Taip, aš negaliu kontroliuoti, ką kiti žmonės galvoja ir daro. Bet aš niekada neatsisakysiu įgytos jėgos savo paties emocijoms ir kūnui ir nenukreipsiu savo dėmesio į kitus, laikydamas juos atsakingais už mano laimę ar nelaimę. Ir man svarbu proto ir širdies nuoseklumo formulę pritaikyti būtent tomis akimirkomis, kai patiriu diskomfortą. Nes būtent šiomis akimirkomis įvyksta svarbiausias dalykas, kuris veikia mūsų gyvenimą.

Situacijoje, kai žmogus jaučia diskomfortą, baimę, kaltę, neapykantą, nekantrumą, pasmerkimą – jis stengiasi greitai atsikratyti šių nemalonių emocijų. Ir dėl to jos patenka į sąmonę. Ir čia svarbiausia sugebėti būtent šiuo metu pakeisti savo vidinę būseną ir tapti daugiau nei įvykis išorinėje aplinkoje, sukėlęs šią emociją. Pakilkite virš jo. Tai tikros didybės akimirka.

Taigi, jūs vis dar keitimosi procese?

Aš esu toks pats žmogus kaip ir jūs, taip pat einu šiuo vystymosi keliu. Bet tikrai žinau, kad tomis akimirkomis, kai pritaikau šią formulę, tampu mažiau auka ir labiau – savo gyvenimo kūrėju. Nes mūsų mąstymas ir jausmas kuria mūsų ateitį.


Taip pat skaitykite:

Išeiti iš AMP versijos