“Sek paskui savo svajones”, “daryk tai, kas tau patinka”, “rask savo pašaukimą” – šias frazes girdėjome daugybę kartų. Jos žada mums pasakišką gyvenimą, kupiną laimės ir įkvėpimo. Reikia išspręsti tik vieną galvosūkį – rasti save. Tinklaraštininkė Kali Houlk nepritaria tokiam požiūriui ir perspėja: užsisklendę savęs paieškose – galite praleisti tikrąjį gyvenimą.
Jei negalite suprasti, ką veikti gyvenime, patarimas “darykite tai, kas jums patinka” jus tik erzins. Tai banalu ir nenaudinga. Jei turėtumėte nenugalimą norą ką nors daryti, nesėdėtumėte čia ir nelauktumėte įkvėpimo. Patariu jums nustoti ieškoti veiklos, kurią mylėtumėte visa širdimi.
Pirma, sunku ką nors rasti, jei nežinote, ko ieškote. Antra, meilė reiškia emocijų dominavimą prieš protą. Jei bandote išsiaiškinti, ko atėjote į šį pasaulį, neatsisakykite racionalių minčių ir nesukite sau galvos. Turite gerai pažinti save, kad atrastumėte savo gyvenimo šiame pasaulyje priežastį.
Patikėkite manimi, dauguma mūsų turi atlikti tikrus tyrimus. Negalite ramiai sėdėti ir laukti, kol pasiseks. Reikia keltis ir eiti pirmyn, mokytis ir tyrinėti, bandyti ir klysti.
Nesijaudinkite, ar rasite tai, ką mėgstate daryti. Svarbu imtis veiksmų. Ne visada galite tiksliai nustatyti momentą, kai viskas susidėlioja į savo vietas, kai žvaigždės susilygina arba kai įvykis sukelia mintį, kuri atskleidžia gilią įžvalgą.
Kartais reikia laiko, kad pažintumėte savo tikrąjį “aš” ir suprastumėte, ko jums reikia.
Dažniausiai įžvalga ir supratimas ateina palaipsniui. Tačiau jei tiesiog sėdėsite ir lauksite, kol įvyks kas nors svarbaus, tai nepadės. Rizikuojate sėdėti vienoje vietoje, kol bus per vėlu.
Jei į puodą su vandeniu įdėsite varlę ir palaipsniui didinsite temperatūrą, ji išvirs gyva. Varlė nepastebi pavojaus, kol vanduo įkaista. Mes taip pat galime atsidurti jos vaidmenyje. Puodas yra mūsų kasdienybė. Ramiai sėdite, nieko nedarote ir artėjate prie nemalonaus atradimo.
Momentinės idėjos, troškimai, įkvėpimo akimirkos – tai ženklai, kurie skatina jus ką nors daryti. Bet jūs jų nepastebite, nes ieškote kažko prasmingo. Norite būti Archimedas, kuris iššoko iš vonios ir sušuko: “Eureka!” Tačiau taip neatsitiks.
Jei gyvensite pagal išgalvotas taisykles, vieną dieną atsibusite ir paklausite savęs: “Kaip aš čia patekau?” Žinoma, jūs nesate varlė, kurią piktadarys įmetė į puodą virti. Tačiau mus supantis pasaulis mus keičia. Pamažu gyvenimo vingiai priverčia pamiršti, kas esi ir kodėl esi čia. Bet kadaise viską žinojote. Kadaise gyvenote ant kūrybiškumo bangos ir nežinojote baimės jausmo.
Galima pamanyti, kad jei tai būtų tikras pašaukimas, jis griaustų kaip perkūnas iš giedro dangaus. Tačiau taip nėra.
Kūrybiškumo ekspertas Kenas Robinsonas savo TED kalboje “Ar mokyklos slopina kūrybiškumą?” iškelia šią problemą: mes nesame mokomi ugdyti kūrybiškumo, nors jis yra būtinas. Priešingai, esame mokomi izoliuoti kūrybinę asmenybės dalį.
Užsidarėte savyje, nes bijote teismo, atmetimo, išdavystės, vienatvės, nesėkmės ir blogų sprendimų. Prie to prisideda ir nesaugumas, abejonės, kompleksai, pavydas ir pyktis. Dėl šių jausmų svorio palaidojate savo tikrąjį “aš” kaip kalną šiukšlių. Tačiau po šiuo kalnu vis dar esate jūs: jūsų instinktai, intuicija ir giliausi troškimai, kurie vos girdimi.
Galvojate: jei tai būtų tikrasis pašaukimas, jis būtų kaip žaibas iš giedro dangaus. Bet taip nėra. Iš tikrųjų esate tik jūs ir tylus jūsų “aš” balsas. Galbūt jūsų įžvalgos akimirka – tai įkyrus jausmas skrandyje arba intuicija, traukianti jus už rankovės, kad atkreiptumėte į save dėmesį.
Neignoruokite šių subtilių ženklų, kad rastumėte tikslą. Nustokite ieškoti mitinio pašaukimo, verčiau kelkitės, judėkite, tyrinėkite ir mokykitės. Išsikelkite šios dienos tikslą: ką nors nuveikti, sukurti ką nors naujo. Tada parodykite rezultatą kitam asmeniui ir kartu pasidžiaukite. Pakartokite tai rytoj, poryt ir vėl poryt. Taip mes patys skinamės kelią.
Taip pat skaitykite:
