Patologiniai melagiai: kodėl jie apgaudinėja kitus be jokios naudos sau?


Beveik visi esame susidūrę su patologiniais melagiais. Labiausiai stebina tai, kad melas, dažniausiai, nesuteikia šiems žmonėms jokio pranašumo. Ir vis dėlto kai kurie psichologai įsitikinę, kad jų elgesys turi tam tikrą logiką.

Patologiniai melagiai mūsų visuomenėje

Patologinis melavimas jau seniai domina psichologus ir psichiatrus. “Mūsų pažintis su Adolfu aiškiai parodė, kad jo žodžiais visiškai negalima pasitikėti. Savo draugams jis nuolat sakydavo įvairias netiesas, kurios kaskart tik pablogindavo jo reputaciją. Jo melas neturėjo jokio praktinio tikslo”, – taip XX a. pradžioje psichiatras Williamas Healey apibūdino savo jauną pacientą.

O štai ką beveik po 100 metų apie vieną savo pacientę rašė psichologė Cheryl Birch: “Akivaizdu, kad ji meluoja ne dėl kokių nors išorinių motyvų. Tai nėra “melas, kuris išgelbėja dieną”. Ir ji negauna jokios naudos iš apgaulės – nei pinigų, nei valdžios, nieko.”

Abiem atvejais matyti, kad pacientų melas niekaip nepateisinamas. Jų elgesys atrodo nelogiškas ir neracionalus – patologiškas.

“Neseniai su kolegomis atlikome tyrimą, kurio metu apklausėme 250 žmonių apie tai, ar jie yra susidūrę su patologiniais melagiais. 91 proc. apklaustųjų atsakė teigiamai. Tada uždavėme papildomą klausimą: “Kaip dažnai jūsų pažįstami patologiniai melagiai apgaudinėjo kitus be jokios naudos ar motyvo? Teigiamai atsakė 49 proc. apklaustųjų”, – sako psichologas Christianas Hartas.

Patologiniai melagiai mūsų visuomenėje

SAVIGARBOS DIDINIMAS

Taigi paaiškėjo, kad chroniški melagiai dažnai neturi jokio racionalaus motyvo meluoti, tačiau tai nereiškia, kad tokiam elgesiui apskritai nėra jokios priežasties. Galbūt ji tiesiog nėra matoma aplinkiniams. Psichologas Čarlzas Fordas teigia, kad pagrindinė “beprasmiško” melo priežastis yra siekis padidinti savo savivertę.

“Sutinku su Fordo nuomone. Esu įsitikinęs, kad patologiniai melagiai paprastai turi savų priežasčių meluoti. Žmonės retai ką nors daro be priežasties. Tuo pat metu jie patys gali net nežinoti, kokie “dirgikliai” juos skatina meluoti. Tačiau tam yra priežastis – niekas neatsitinka šiaip sau”, – sako Christianas Hartas.

Vis dėlto daugumai žmonių suprasti patologinio melagio motyvaciją gali būti labai sunku. “Normalus žmogus dažniausiai sugeba pasiekti savo tikslų nenaudodamas apgaulės. Galbūt chroniški melagiai nori to paties, ko ir mes visi – pripažinimo, meilės, savo vertės jausmo, bet tiesiog nežino, kaip visa tai pasiekti sąžiningai”, – mano Hartas.

DĖMESIO POREIKIS

Daugumai iš mūsų reikia dėmesio, tačiau mes sugebame jį gauti ir nenaudodami apgaulės. Mes elgiamės “įprastai”, todėl savo poreikius patenkiname be papildomų pastangų.

Tačiau jei įprastas būdas nepadeda, kai kurie žmonės iš nevilties griebiasi kraštutinumų. Jie pradeda elgtis provokuojančiai, provokuoti kitus ir net rizikuoti – ir visa tai tik tam, kad būtų pastebėti. Daugelis patologinių melagių taip pat priklauso šiai kategorijai.

“Atlikdami tyrimus dažnai matėme pavyzdžių, kai patologiniai melagiai bando apsimesti drąsiais ir didvyriškais – užsienio žvalgybos tarnybų medžiojami specialiųjų tarnybų nariai, ugniagesiai, kurie gelbsti įkaitus ugnyje, “liaudies keršytojai”, kurie patys kovoja su nusikaltimais. Kiti, priešingai, save vaizdavo kaip aukas, pasakodami istorijas apie tai, kaip juos pagrobė banditai, medžiojo policija, jie sirgo mirtinomis ligomis, juos užpuolė rykliai ir aligatoriai. Visais atvejais melagiai siekė būti pastebėti ir būti laikomi svarbiais ir įdomiais”, – sako Christianas Hartas.

TRYS BŪTINOS MELO SĄLYGOS

Christianas Hartas teigia, kad žmonės linkę meluoti, jei vienu metu yra trys tam palankios sąlygos:

Tas pats principas galioja ir patologiniams melagiams. Esminis skirtumas yra tas, kad jie mato melo “naudą” ten, kur jos nėra (žvelgiant iš “normalaus” žmogaus perspektyvos), yra įsitikinę, kad nebus demaskuoti (arba jiems bus lengvai atleista), o pati apgaulė jiems neatrodo amorali.

Išeiti iš AMP versijos