Nesvarbu, kaip mes esame susiję su savo motinomis, jų jausmai, elgesys ir požiūris į pasaulį formuoja ir lemia visą mūsų gyvenimą. Kaip motinos elgesys veikia vaiko ateitį? Ar galima šį palikimą tinkamai panaudoti? Dalinamės šeimos psichoterapeuto nuomone.
Tai, kaip mes elgiamės ir bendraujame su kitais, mūsų požiūris, vertybės ir įsitikinimai nemaža dalimi atspindi emocinį paveldą, kurį gavome iš mamos.
Be abejo, jau daug rašyta apie tai, kaip pirmaisiais gyvenimo mėnesiais ir metais formuojasi prieraišumas tarp motinos ir vaiko. Sigmund Freud ir ypač John Bowlby dėka žinome, kad vaiko gerovė, pirmiausia, grindžiama sveiku, saugiu prisirišimu prie motinos. Mažiau dėmesio skiriama tam, kaip šie santykiai vystosi vėliau, vaikystėje ir paauglystėje, kaip šis prisirišimas formuoja gyvenimo būdą ir suaugusiųjų elgesio ypatybes.
Amerikiečių klinikinis psichologas ir patyręs šeimos terapeutas Stefan Poulter pažymi: „Svarbiausia yra pripažinti, kad ši įtaka egzistuoja. Tai gali būti neigiama tik tuo atveju, jei ji lieka nenustatyta, atmesta ar neteisingai suprasta. Kai supranti, kokia daugialypė yra ši įtaka ir išmoksi ją valdyti, „motinos faktorius“ tampa teigiama jėga, kuri keičia tavo gyvenimą į gerąją pusę.“
Stephen Poulter apibrėžia penkis motinystės stilius: mama perfekcionistė, nenuspėjamoji, geriausia draugė, egoistė ir idealioji.
PERFEKCIONISTĖ
Paprastai tai yra pernelyg kontroliuojanti, bijanti ir nerimaujanti moteris, kuriai svarbiausia yra išorinė gyvenimo pusė: jai reikia padaryti įspūdį, išlaikyti savo įvaizdį. Jos vaikai linkę kritikuoti save, neretai susiduria su emocinės tuštumos jausmu.
Jei esate jos vaikas…
Jūsų stipriosios pusės: greičiausiai esate labai atsakingas asmuo santykiuose, jumis galima pasikliauti. Vertinate atkaklumą ir sunkų darbą, tai jums yra svarbiausios charakterio savybės.
Emocinis palikimas: visada manote, kad kitų žmonių nuomonė yra svarbesnė už jūsų pačių nuomonę. Jūs gyvenate jausmu, kad visas pasaulis jus stebi ir, bet kokiai progai pasitaikius, yra pasirengęs jus pasmerkti.
NENUSPĖJAMOJI
Nerami, irzli, pernelyg emocinga, nesugebanti valdyti jausmų. Ji pati sukuria problemų ir krizių savo galvoje, o tada perduoda šią būseną savo vaikams.
Jei esate jos vaikas…
Jūsų stipriosios pusės: turite gerai išvystytą empatiją, puikiai gebate bendrauti su žmonėmis. Jūs visada esate pasirengęs palaikyti savo darbo kolegas, artimuosius ir draugus.
Emocinis palikimas: užaugęs su įsišaknijusiu poreikiu rūpintis žmonėmis ir jų psichinėmis problemomis, tuo pačiu galite būti pernelyg irzlus ir linkęs į depresiją. Jūs nuo mažens mokotės „skaityti“ žmones bei situacijas ir tai padeda susidoroti su kitų žmonių pykčio ar susierzinimo protrūkiais.
GERIAUSIA DRAUGĖ
Ji bendrauja su vaiku lygiomis teisėmis, nesąmoningai norėdama išvengti atsakomybės už jį. Vietoj suaugusio žmogaus, galinčio rūpintis ir saugoti, vaikui siūlomas sielos draugas, partneris, pašnekovas, tačiau tuo pačiu metu jis, faktiškai, netenka motinos. Jos emociniai poreikiai yra tokie dideli, kad ji pati turi pasikliauti vaiku, kad juos patenkintų.
Jei esate jos vaikas…
Jūsų stipriosios pusės: suprantate ribų tarp tėvų, vaikų, draugų ir giminaičių svarbą. Dažnai pastebite, kad imatės vadovauti santykiuose ir prisiimate atsakingą suaugusiojo vaidmenį.
Emocinis palikimas: galite jaustis apleisti ir bijoti atstūmimo. Kiti tokiam vaikui pažįstami jausmai yra apmaudas, pasipiktinimas, jausmas, kad jis nėra mylimas ir vertinamas.
EGOISTĖ
Vienas iš labiausiai paplitusių motinystės stilių. Tokia moteris nesugeba įžvelgti atskiro vaiko individualumo, ji yra egocentriška ir nepasitikinti savimi. Jos atžalos nuo mažens įprato tūnoti šešėlyje.
Jei esate jos vaikas…
Jūsų stipriosios pusės: jūs turite tikrą talentą palaikyti kitus, taip pat turite nuovoką ir supratimą apie žmones visų tipų santykiuose. Esate ištikimas ir jautrus, sugebate atsižvelgti į kitų žmonių poreikius ir spręsti jų problemas.
Emocinis palikimas: abejojate savo galimybėmis priimti sprendimus. Jums sunku pasitikėti savo jausmais bet kurioje situacijoje, nes motinos nuomonė jums visada buvo svarbesnė ir prasmingesnė.
IDEALIOJI
Ideali motina sujungia geriausius komponentus iš anksčiau paminėtų keturių motinystės stilių. Ji yra emociškai subalansuota, mato savo vaikuose unikalias asmenybes ir padeda jiems užaugti savarankiškais žmonėmis. Ji netobula, tačiau, kad ir kokios būtų gyvenimo aplinkybės, ji itin sąmoningai rūpinasi savo vaikais.
Jei esate jos vaikas…
Jūsų stipriosios pusės: jausdami motinos meilę ir priėmimą, esate pasirengę rizikingiems sprendimams ir gyvenimo pokyčiams, nebijodami, kad būsite nesuprastas ir atstumtas.
Emocinis palikimas: esate pajėgus priimti ir gerbti kitokį požiūrį. Pasižymite emociniu savarankiškumu, objektyviai gebate susidoroti su gyvenimiškais sunkumais.
KAIP PERRAŠYTI TAISYKLIŲ KNYGĄ?
Stefan Poulter pabrėžia, kad motinos, dažniausiai, pasižymi ne vienu konkrečiu motinystės stiliumi, o bent dvejais. Tačiau, vienas iš jų yra dominuojantis.
Svarbu pažvelgti į šį motinišką stilių iš tolo, be kritikos ir pasipiktinimo. Tai vienintelis būdas, žiūrint iš suaugusiojo, o ne į vaiko, perspektyvos, siekiant suprasti tikrąjį motinos vaidmenį ir jos įtaką jums. Suaugusiojo požiūris reiškia ir mūsų norą dalytis atsakomybe už santykius, ir supratimą, kad jie nėra galutinai sustyguoti.
Tėvų ir vaikų ryšys yra nuolatinis dialogas, kurį mes, būdami vaikais, taip pat kuriame. Pavyzdžiui, kiekvienas iš mūsų sugeba „perrašyti“ „taisyklių knygą“, kurią paveldėjo iš savo motinos. „Taisyklių knyga“ – tai rašytinių ir nerašytų įstatymų rinkinys, apimantis pagrindinius gyvenimo aspektus – profesijos pasirinkimą, santykį su pinigais, auklėjimą, dvasingumą ir seksualumą. Norėdami pakeisti šias taisykles, turite suprasti, kaip jos veikia jūsų santykius ir problemas.
Pavyzdžiui, taisyklė gali skambėti taip: „Nepadoru, kad mergina pirma paskambins vaikinui“. Šio tabu potekstė yra tokia: „Niekada nebūk su žmogumi, kurį myli labiau, nei jis tave. Leisk vyrui tave mylėti: tokiu būdu atsidursi palankesnėje padėtyje.“ Galų gale, dukros įsisavinta žinia gali pasirodyti dar gilesnė ir dramatiškesnė: neįsimylėk per stipriai, leisk, kad tave mylėtų.
Kaip galite perrašyti šį „taisyklių sąsiuvinį“? Pirmiausia apsvarstykite scenarijus, kuriuose pastebime, kad mąstome, kalbame ir elgiamės kaip motina. “Kai jaučiu nerimą ar netikrumą, iškart išgirstu pesimistišką mamos balsą”, – prisipažįsta 36 metų Julija. – Ir jos niūri intonacija: „Aš žinojau, žinojau, kad nereikia jo pirkti/ateiti čia/sutikti su tuo. Ir kodėl aš tai dariau? Apie ką aš galvojau?”
Sutelkdami dėmesį į skaudžius dalykus, galime nustatyti, kuriuos konkrečius „skyrius“ iš motinos „taisyklių knygelės“ mes ypač gerai įsisavinome. Kažkam bus naudinga išsamiai aprašyti dienoraštyje tas situacijas, kuriose staiga pradedame kartoti motinos reakcijas, ir tada išanalizuoti tai, kas įprasta šiuose scenarijuose.
„Pastebėjau, kad mamos balsą girdžiu tais momentais, kai jaudinuosi dėl kokio nors svarbaus įvykio ateityje ar darbe, arba kai ketinu išleisti didelę pinigų sumą – apskritai, kai jaučiu, kad negaliu kontroliuoti situacijos“, – sako Julija. Nustačius pagrindines aplinkybes, galite ieškoti būdų, kaip į jas reaguoti kitaip, rasti argumentų priešingo požiūrio naudai.
Bet šis darbas bus prasmingas tik vienu atveju: jei mes esame pasirengę suvokti savo motiną ne kaip visagalę ar slopinančią būtybę. Ir ne kaip tobulumą, nevertą kritikos. O tiesiog kaip žmogų, su visais jo privalumais ir trūkumais. Tada, aptikę jos stipriąsias ir silpnąsias puses, visiškai realizuoti savo galimybes ir išteklius šiame nuolatiniame dialoge.
Taip pat skaitykite:
