Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Sąmonės pokyčiai: kas yra mentalinė revoliucija ir kodėl ji tokia svarbi mūsų visuomenei?

Pasaulis labai pasikeitė, o kartu su juo ir mūsų psichika bei mąstymas. Prieš dešimt metų apie psichikos sveikatą beveik nieko nebuvo girdėti. Dabar vis daugiau žmonių bando atsakyti į klausimą: „Kas aš esu?”, suprasti savo patirties prigimtį, tikruosius troškimus, atrasti vidines atramas ir naujas prasmes.

KAS YRA MENTALINĖ REVOLIUCIJA?

Mentalitetas – tai mąstymo būdas, tam tikra asmens mąstysena. O psichikos sveikata – tai būsena, kai galime išnaudoti visą gamtos suteiktą potencialą. Tai taip pat gebėjimas susidoroti su stresu ir rasti jėgų gerai gyventi. Būti laimingam, išlaikyti pozityvų požiūrį nepaisant sudėtingų ir sudėtingų aplinkybių. Gyvenimo prasmės ieškojimas net tada, kai atrodo, kad jos trūksta. Ar tai skamba keistai?

Šiandien kiekvienas iš mūsų yra asmeninio, protinio, psichologinio ir socialinio virsmo zonoje. Keičiasi mūsų lūkesčiai, viltys, o kartu ir pasaulėžiūra. Iš esmės mes vėl iš naujo pereiname Maslow piramidę – ir ne tik nuo vieno poreikio prie kito. Kiekviename iš jų atrandame sau naujas atramas.

Pavyzdžiui, svarbu ne tik išgerti kavos ir eiti į darbą, bet ir pabūti „čia ir dabar”, įvertinti gėrimo skonį ir pasidalyti šiuo laiku su artimaisiais.

Iš įmonių pavyzdžių matome, kaip padėtis pamažu keičiasi: daugiau nei pusė jaunų specialistų nori, kad įmonės kultūra būtų grindžiama psichikos sveikata ir gerove. Todėl didelė dalis darbdavių didina investicijas į streso valdymo ir atsparumo programas, sąmoningumą ir meditaciją. Poreikis rūpintis savo psichikos sveikata peržengia asmenines ribas ir jau tampa masiniu visuomenės poreikiu.

MENTALINĖ REVOLIUCIJA

KODĖL NORIME VIDINIŲ POKYČIŲ?

Mąstysenos pokyčiai vyksta neatsietinai nuo mus supančių žmonių, įvykių ir reiškinių. Realizacijos galimybės (išteklių prieinamumas, judėjimo laisvė, socialiniai ryšiai ir t. t.) verčia mus persvarstyti pasaulio tvarkos pagrindus.

Prisiminkite laikotarpį, kai pandemijos uždarė sienas ir paliko žmones be galimybės keliauti ir judėjimo laisvės, o tai daugeliui žmonių pakirto žemę po kojomis.

Dėl to patiriame visuotinius pažintinius ir emocinius pokyčius, kurie paprastai vadinami „gyvenimo spaudimu”. Austrų psichiatras Viktoras Emilis Franklis šią sąvoką išdėstė savo knygose. Jo garsioji frazė „Gyventi – tai stengtis” tebėra aktuali ir šiandien. Sąmoningos pastangos, giliausių vertybių permąstymas, naujo mąstymo būdo formavimas yra ne žmogaus troškimas, o būtinybė.

Šiandien svarbiausia yra autonomija, laisvės poreikis, poreikis būti išgirstam ir turėti galimybę realizuoti savo potencialą. Iš tikrųjų mes mokomės mąstyti iš naujo, kvestionuoti senas tiesas, kad susiformuotų nauja psichikos sveikata.

Mąstymas skatina veikti, o veiksmai lemia elgesį. Gerai, kai norime geresnio gyvenimo. Tačiau veikti reikia ne abstrakčiomis svajonėmis, bet realiais elgesio modeliais. Kuo daugiau bendraujame vieni su kitais, tuo labiau plečiasi mūsų pasaulio suvokimas.

Pavyzdžiui, šiandien aktyviai plėtojama savarankiškai dirbančių asmenų kategorija, žmonės palieka darbo rinką ir nori pradėti verslą, nes korporatyvinė kultūra ir darbas biure stabdo mūsų potencialą. Daugelis žmonių tai supranta ir atitinkamai renkasi.

NORIME VIDINIŲ POKYČIŲ

KAIP IŠSILAIKYTI ŠIOJE VEIKLOJE?

Mentalinė revoliucija sukelia skepticizmą pasaulio įvykių atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, kyla netikrumas dėl ateities, kuris sukelia nerimą keliančias mintis ir rūpesčius. Pastarųjų metų įvykiai rodo, kad pasaulis nuolat keičiasi.

Tai galima padaryti įvairiais būdais: nuo savarankiško darbo su savimi iki konsultavimosi su specialistais. Tam reikia laiko ir pastangų, bet galiausiai svarbu rasti atsakymus į savo klausimus, giliau pažinti save ir padaryti naujų atradimų.

Psichikos sveikata yra mūsų asmenybės dalis. Kaip mankštindamiesi ar ilsėdamiesi rūpinamės savo kūnu, taip reikia rūpintis ir psichikos sveikata. Esant nerimo būsenai, didelį dėmesį reikia skirti pagrindiniams dalykams ir poreikiams, iš kurių galima susidaryti atramos taškus ir tvirtai jais remtis psichologine prasme.

Užduokite sau keletą klausimų:

Kaip pradedate dieną? Kokios mintys kirba jūsų galvoje?

Kaip elgiatės, ar darbo dieną pradedate ramiai, ar iš karto atidarote el. paštą ir puolate skaityti socialinę žiniasklaidą?

Kas jus užpildo per dieną ir savaitę (susitikimai su draugais, pasivaikščiojimai, mankšta, kas nors kita)?

Kodėl svarbu atkreipti dėmesį į „čia ir dabar”? Susikaupimas ties aktualijomis, net ir tomis, kurių anksčiau nepastebėjome, pripildo mus naujų prasmių, leidžia mums atrasti kitas savo asmenybės puses.

Krizės ir streso metu mumyse auga baimė, mes prarandame situacijos ir įvykių, taigi ir savo gyvenimo, kontrolę. Taigi, grįžimas prie pagrindinių dalykų leidžia mums susigrąžinti savikontrolę.

Įvertink šį straipsnį

Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!

Vidutinis reitingas 0 / 5. Balsų skaičius: 0

Kol kas nėra balsų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Skaitykite panašius straipsnius

Kitas straipsnis

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *