Viena sunkiausių žmogaus patirčių – netektis, dažnai skirstoma į etapus: neigimas, pyktis, derybos, depresija, susitaikymas. Teoriškai taip ir yra, tačiau iš tikrųjų kiekvienas žmogus sielvartą išgyvena skirtingai ir jis niekada neišnyksta be pėdsakų. Vis dėlto, norėdami gyventi toliau, turime išmokti su tuo susidoroti.

Susidoroti su netektimi yra nepaprastai sunku. Visi (ar bent jau dauguma iš mūsų) kažkada esame praradę artimuosius, santykius, sveikatą ar darbą. Tuo metu jaučiamės tarsi suskilę į gabalus ir praradę vientisumo jausmą. Mūsų mintys ir emocijos tampa chaotiškos.

Neviltis, neigimas, pyktis ir baimė, priėmimas – visa tai yra sielvarto dalis. Dažnai tai apibūdinama kaip linijinis procesas, kai žmogus nuosekliai pereina nuo vienos emocijos prie kitos. Tačiau, iš tikrųjų, kiekvienas žmogus netektį išgyvena skirtingai. Ar įmanoma kažkaip paveikti šį procesą? Pasidomėkime šiame straipsnyje.

KAIP ATSIGAUTI PO NETEKTIES?

Sielvartas yra natūrali reakcija į netektį. Tiesa ta, kad bet koks sukrėtimas – buvęs, esamas, mažas ar didelis – nusipelno gedulo.

Leiskite sau pajusti su pokyčiais susijusias emocijas. Užgniaužtas sielvartas niekur nedingsta – jei jausmai neišgyvenami, negalime paleisti netekties. Jei draudžiame sau liūdėti, psichinės žaizdos neužgyja: tai tas pats, kas bandyti vaikščioti su sulaužyta koja. Tokiu metu kaip niekada svarbu rūpintis savo fizine ir psichine sveikata.

Pripažinkite sielvartą

Paslėptas sielvartas nuolat primena apie save ir atima iš jūsų gebėjimą būti čia ir dabar. Dar blogiau, jei liūdesys lieka neišjaustas, jis gali pasireikšti nerimu, depresija ar priklausomybe. Sielvarto pripažinimas yra duoklė netekčiai. Jis patvirtina, kad yra toks pat reikšmingas kaip ir mes patys.

Duokite sau laiko

Sielvartui negalioja joks tvarkaraštis. Priklausomai nuo netekties sunkumo, tai gali trukti mėnesius ar metus, kol visiškai “suvirškinsime” tai, kas įvyko. Tai grįžtamas procesas: skausmas gali atslūgti, o emocijos, kurios, atrodo, jau praėjo, vėl sugrįžta. Tačiau kuo geriau įsiklausysite į savo emocijas, tuo geriau suprasite, kas nutiko, ir susiesite šią patirtį su savo gyvenimu.

Įsijauskite į save

Praradimas, lydimas kaltės ar apgailestavimo, pamažu griauna mūsų ego ir verčia gėdytis įvykių, kurių negalime pakeisti. Gailėdami savęs, atleidžiame sau už visus dalykus, kurių negalėjome paveikti, ir vėl pasijuntame vientisi. Mes gydomės, todėl turime būti sau švelnesni.

Bendraukite su žmonėmis

Jei mus pamatys, išgirs ir priims tie, kurie patyrė panašią patirtį, galėsime lengviau priimti save. Netekties metu ypač svarbu bendrauti su žmonėmis, turinčiais panašią patirtį, nes tai padeda jaustis ne tokiems vienišiems. Bendravimas su kitais ir priklausymas bendruomenei atkuria emocinę pusiausvyrą.

Pripažinkite, kad pasikeitėte

Mylimo žmogaus netektis palieka neišdildomą pėdsaką mūsų sielose: šventės, gimtadieniai, jubiliejai, niekas niekada nebebus taip, kaip anksčiau. Kad ir kaip norėtume viską susigrąžinti, tai neįmanoma. Su sielvartu ir netektimi galime tik susitaikyti – nors jau niekada nebebūsime tokie patys.

SIELVARTAS IR DEPRESIJA

Kai sielvartaujame, prarandame norą valgyti, miegoti, rūpintis savimi. Tai natūralu. Tačiau jei laikui bėgant skausmas nesiliauja, o tik dar labiau stiprėja ir trukdo normaliai gyventi, gali būti, kad jis peraugo į depresiją. Susikaupusi kančia ir su ja susijęs stresas didina riziką susirgti klinikine depresija.

Depresijos požymiai:

Susidomėjimo stoka beveik visais užsiėmimais, kurie anksčiau buvo smagūs;

didžiulės kaltės jausmas, nesusijęs su netektimi;

kasdienis ar beveik kasdienis nuovargis ir energijos trūkumas, nuolatiniai miego sutrikimai;

nesugebėjimas mąstyti ir susikaupti, neryžtingumas;

vangi kalba ar judesiai, kuriuos pastebi ir kiti;

reikšmingas svorio sumažėjimas arba padidėjimas be dietos ar apetito padidėjimo;

įkyrios mintys apie mirtį ar savižudybę.

Kitaip nei sielvartas, depresija užvaldo ir paveikia visas gyvenimo sritis: namus, darbą, mokyklą. Tai taip pat labai kenkia savigarbai. Emocinis skausmas, kuris anksčiau buvo sutelktas į netektį, virsta bevertiškumo ir beviltiškumo jausmais. Kai sergame depresija, manome, kad esame visiškai „sugedę“, o ne tik suluošinti.

Jei pastebėjote bet kurį iš šių požymių, kuo greičiau kreipkitės į gydytoją ir atminkite, kad esate ne vienas. Skambinkite pagalbos linija, jei jums ar jūsų artimam žmogui kyla minčių apie savižudybę.

LIŪDĖTI – TAI BŪTI ŽMOGUMI

Netekties skausmas gali būti didžiulis, kartais nepakeliamas, tačiau jį būtina išgedėti. Sielvartas yra įaustas į žmogaus gyvenimo audinį. Patirdami netekties skausmą, turime prisiminti, kad tik sudaužyta širdis, išmokusi liūdėti, geba iš tiesų mylėti. Jei sugebame atpažinti ir įveikti sielvartą reiškia, kad sugebame vėl save sulipdyti iš naujo.