Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Stresas, egzistencinė krizė ir emocinis perdegimas: kaip pasijusti geriau?

Produktyvumas lygus nuliui, nebesidomite darbu, kuris anksčiau teikė jums džiaugsmo, norisi tiesiog gulėti ir žiūrėti į lubas… Nekaltinkite savęs, kad esate tingus ar nelaimingas – galbūt jums reikia profesionalios pagalbos?

KODĖL NESIJAUČIAME GERAI

KODĖL NESIJAUČIAME GERAI?

Stresas

Šiuolaikinio gyvenimo tempas vis greitėja, mūsų gyvenimui būdingas daugiafunkcinis darbas ir nuolatinis stresas. Visa tai gali sukelti apatiją ir bendrą slogumo jausmą.

Verta savęs paklausti: kas būtent jums kelia apatiją/nuovargį? Ar jus labiausiai vargina šeimyninė padėtis, studijų problemos ar sunkumai su kolegomis darbe? Galbūt per ilgai dirbate ties savo galimybių riba ir neleidžiate sau atsikvėpti?

Jei nervų sistema nuolat reaguoja į įvairius dirgiklius, visu pajėgumu suaktyvėja simpatinė nervų sistema – ta, kuri padeda organizmui išgyventi stresinėse situacijose.

Deja, jei ji veikia reguliariai, organizmas jausis išsekęs. Jūsų užduotis – reguliariai aktyvinti parasimpatinę nervų sistemą, kuri atsakinga už virškinimą, gerą miegą ir kūno atsigavimą. Svarbu, kad abi šios sistemos veiktų subalansuotai.

Tai padaryti nėra sunku: atlaisvinkite savo darbo grafiką, skirkite laiko pomėgiams, kuriuos apleidote, apsilankykite pas masažuotoją ir dažniau susitikite su draugais. Suplanuokite savaitgalį – ne tik pasistenkite išsimiegoti, bet ir leiskitės į žygį ar paprastą pasivaikščiojimą parke. Taip pat padeda kvėpavimo pratimai ir meditacija.

Egzistencinė krizė

Ilgalaikis streso valdymo atidėliojimas ir apatija gali reikšti egzistencinės krizės pradžią.

Tokiais momentais žmogus nemato prasmės savo gyvenime ir tame, ką jis daro. Viena vertus, tai padeda apmąstyti, kas su jumis vyksta, ir priimti svarbius sprendimus, tačiau, kita vertus, žmogui gali būti sunku vienam su tuo susidoroti.

Kaip pačiam įveikti šią krizę?

Priimkite faktą, kad tai išgyvenate, ir fiksuokite, kokias emocijas patiriate. Priimkite ir padėkite nuraminti vidinio vaiko, kuriam teko tiek daug iškęsti, skausmą, pasistenkite sustabdyti vidinę kritiką: „Taip, dabar yra taip, bet tai praeis. Aš su tuo susitvarkysiu“. Daugiau laiko praleiskite su žmonėmis, su kuriais jaučiatės gerai, skirkite laiko sau – prisiminkite, ką labiausiai mėgstate daryti, kas jums teikia malonumą. Taip pat svarbu išlaikyti darbo ir laisvalaikio pusiausvyrą, tinkamai maitintis, pakankamai miegoti ir nebesidairyti į praeitį.

Supraskite, kad tik jūs patys pasirenkate, ar jūsų gyvenimas yra prasmingas, ar jums patinka pasaulis, kuriame gyvenate. Tik jūs galite priimti sprendimą, kuris viską pakeis. Be to, stenkitės nesutelkti dėmesio į neigiamus dalykus.

Emocinis perdegimas

Emocinis perdegimas

Emocinio perdegimo sindromą sudaro kelios fazės: įtampa, pasipriešinimas, išsekimas.

Pagalvokite, ką konkrečiai patiriate?

  • Jausmą, kad jūsų energija lygi nuliui;
  • nenorą įsitraukti į veiklą;
  • susidomėjimo darbu nebuvimą; sumažėjusį darbingumą;
  • nepasitenkinimą savimi, nerimą ir nuotaikų kaitą;
  • tinginystę ir svarbių užduočių atidėliojimą;
  • pasipiktinimą ir irzlumą;
  • neigiamas mintis ir pesimizmą;
  • abejingumą sau ir kitiems;
  • nusivylimą.

Jei patiriate daugumą šių apraiškų, tikriausiai esate pervargę ir labai arti perdegimo ribos. Būkite atsargūs: jei nekreipsite dėmesio į šį sindromą, galite sau sukelti neurozinį sutrikimą.

Norint įveikti SEB, svarbu pripažinti, kad yra problema, ir pagalvoti, kodėl ji iškilo.

Yra daugybė būdų, kaip atgaivinti susidomėjimą gyvenimu. Galite pradėti nuo mažų žingsnelių: stenkitės aplink save įžvelgti pozityvius dalykus – mėgaukitės vaizdu už lango, žaiskite su savo šunimi. Dovanokite sau mažas dovanėles – tai gali būti skanus pyragas arba malonus pirkinys. Pagalvokite, kas jums patinka – kodėl nepradėjus lankyti teniso ar šokių pamokų? Taip pat gali padėti žaidimai – stalo, sporto ar žaidimai su vaikais.

Svarbu apmąstyti, kas sukelia šią būklę, iš naujo įvertinti savo požiūrį ir pakoreguoti tikslus.

KADA KREIPTIS Į SPECIALISTĄ?

Kreipkitės į specialistą tuo atveju, jei pradėjote visiškai neįprastai elgtis arba pastebite neįprastas reakcijas į tam tikrus dirgiklius. Pavyzdžiui, žmogus gali turėti pykčio problemų – pyktį sukelia net tiesiogiai su juo nesusiję įvykiai. Arba jei abejingumas viskam trunka pernelyg ilgai be jokios aiškios priežasties – žmogus neprarado artimo žmogaus, neprarado darbo ir pan.

Taip pat verta kreiptis į gydytoją, jei bandote įveikti stresą vartodami tabletes, alkoholį ir psichotropines medžiagas. Tai rodo, kad dar nesugebate susitvarkyti patys.

Įvertink šį straipsnį

Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!

Vidutinis reitingas 0 / 5. Balsų skaičius: 0

Kol kas nėra balsų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Skaitykite panašius straipsnius

Kitas straipsnis

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *