Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Sužinojau, kad mano vyrui patinka… vyrai

Koks jausmas išgyventi ne vienerius santuokos metus ir vieną dieną sužinoti, kad partneris visą laiką slėpė tiesą apie save? Trys nuoširdžios moterų istorijos.

Trijų moterų, patyrusių šį išbandymą, istorijos

ALINA, 87 M.

Turėjome gražią santuoką, du vaikus, bet ilgainiui vyras ėmė tolti nuo manęs. Jis anksti išėjo į pensiją, daug keliavo vienas ir apskritai leido laiką be manęs. Į tai nekreipiau daug dėmesio.

Tada jis mane paliko, o po metų pakvietė vakarienės, kurios metu pasakė, kad esu frigidiška – tai mane įsiutino. Vėliau jis gulėjo ligoninėje dėl nedidelės operacijos ir aš nuvykau jo aplankyti. Jis dar nebuvo visiškai „išėjęs“ iš narkozės ir staiga prisipažino: „Turiu tau kai ką pasakyti. Aš esu gėjus.“ Iš pradžių nusijuokiau: „Ar mes esame muilo operoje?“

Paaiškėjo, kad jis turėjo meilužį, kurį paliko ir vedė mane, nes buvo katalikas. Bet jis niekada manęs neišdavė, kol buvome susituokę. Iš pradžių buvau šokiruota, paskui atsisakiau tuo patikėti. Prireikė šiek tiek laiko, kol galėjau susitaikyti su realybe.

Po to pradėjau savęs klausti: „Ką tai reiškia? Nebuvau pakankamai seksuali? Aš nežinojau, kaip teisingai mylėtis?“ Tada kyla tokios mintys: „Jei mano gyvenimas tapo kieno nors apgaulės dalimi, tai kas aš esu?“ Visi mano įsivaizdavimai apie save apsivertė aukštyn kojomis.

Akivaizdu, kad jam mūsų santuoka buvo tarsi kalėjimas. Vieną dieną jis man pasakė: „Aš nebegaliu taip gyventi“, o aš atsakiau: „Žinoma, kad gali!“ Kitą dieną jis nusižudė. Jis nebegalėjo to pakęsti. Jis buvo nuostabus žmogus ir aš beprotiškai sielvartavau. Manau, kad jis daug metų kovojo su depresija, nes visą gyvenimą negalėjo būti savimi.

Istorijos

AURELIJA, 51 M.

Buvome susituokę jau 10 metų, kai įtariau, kad jis turi romaną su kita moterimi. Paskui išgirdau, kaip jis su kažkuo kalbėjosi telefonu apie šokius bare. Bet tada kažkas man leido suprasti, kad jis kalbasi su vyru. Vieną vakarą per atostogas išgėrėme šiek tiek per daug gėrimų ir aš išdrįsau užduoti jam tiesioginį klausimą, į kurį jis atsakė: „Man visada patiko vyrai.“

Per kelerius metus kelis kartus bandžiau priversti jį vėl taip kalbėti, bet jis supykdavo, todėl nustojau klausinėti. Tačiau negalėjau nustoti apie tai galvoti. Pradėjau jį sekti, bandžiau susidaryti vaizdą iš įvairių „įkalčių“, bet tik po 10 metų galiausiai nusprendžiau nutraukti santuoką. Iki to laiko situacija buvo įkaitusi, jis pagaliau pradėjo pripažinti savo orientaciją. Išdrįsau paklausti: „Ar žinojai, kad esi gėjus, prieš mums susituokiant?“ Jis atsakė: „Taip.“

Ir tada, ir dar ilgą laiką po to jaučiau labai dviprasmiškas emocijas dėl tiesos. Dalis manęs buvo kupina pykčio ir neapykantos, bet buvo ir kita dalis, kuriai jo buvo gaila. Prisimenu, kaip sakiau jam, kad jei jis būtų buvęs sąžiningas su manimi, būtume galėję būti geresni draugai. Galiausiai pasakiau jam, kad noriu jį palikti.

Tiesa apie jo orientaciją buvo rimtas smūgis mano savigarbai. Jei 20 metų gyvenau su vyru ir nieko apie tai nežinojau, ką tai apie mane sako? Po to bijojau su kuo nors susitikti, bijojau intymumo. Tačiau, kita vertus, suvokiau, kad esu itin tolerantiškas žmogus. Manau, kad tolerancija ir išankstinio nusistatymo nebuvimas yra svarbios savybės, o ši situacija leido man pažvelgti į save iš šalies.

Savo vaikams sakau, kad idealiu atveju galėtume atostogauti visi kartu, bet dar nesu tam pasirengusi. Nelabai suprantu, ką jis išgyvena. Jaučiu, kad jis tik pusiau atsiskleidė: jis nevadina savęs gėjumi, tik sako, kad domisi vyrais. Jis tarsi bijo tai pasakyti, todėl manau, kad jam vis dar sunku.

IRMA, 73 M.

Mano istorija tikriausiai skiriasi nuo daugumos panašių istorijų. Viską žinojau dar prieš mums susituokiant, bet mane traukė būsimasis vyras; jis buvo mano tikroji meilė. Vieną dieną prieš mums susituokiant jis man pasakė: „Turiu prisipažinti. Jei ne tu, būčiau homoseksualus.“

Tai buvo 1971 m., tada gėjai tarsi neegzistavo. Mano aplinkoje nebuvo nė vieno homoseksualo. Maniau, kad tai tik kažkokia neurozė.

Jis man pasipiršo ir mes susituokėme. Nesupratau, kad jis kenčia, galų gale nežinojau, ką jis galvoja ar fantazuoja apie vyrus. Mes apie tai nekalbėjome. Vieną dieną jis man viską papasakojo ir aš buvau tiesiog sugniuždyta. Buvo jaučiamas baisus praradimas. Kita vertus, buvau feministė ir labai palaikiau tuo metu prasidėjusią kovą už gėjų teises. Pasakiau jam, kad žaviuosi jo drąsa.

Jei būčiau sužinojusi, kad jis miega su kita moterimi, tai mane būtų pražudę. Tai būtų reiškę, kad buvau išstumta iš vietos, kurią buvau užėmusi šalia jo. Tačiau aš vis dar buvau vienintelė moteris jo gyvenime, ir tai mane guodė. Tačiau, kaip ir po kiekvieno išsiskyrimo su žmogumi, kurį tikrai mylėjau, gyvenimas niekada nebebuvo toks pat.

Jis buvo svarbiausias žmogus mano gyvenime ir toks išliko iki pat dukters gimimo. Mano antrajam vyrui visa tai nerūpėjo, kol 1988 m. nuo AIDS mirė mano buvęs sutuoktinis. Mano vyras buvo nustebęs dėl mano sielvarto. Niekada nebuvau su niekuo taip artima, kaip su savo pirmuoju partneriu. Visa mano jaunystė su stipriais jausmais buvo susijusi su juo. To pakeisti neįmanoma.

Istorijos apie vyrus


Taip pat skaitykite:

Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!

Skaitykite panašius straipsnius

Kitas straipsnis

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.