Telepatija: gebėjimas, kurį galima išsiugdyti?


telepatija

Nuojauta, kuri galiausiai pasirodo reali. Pagalvojai apie ką nors – ir jis iškart tau paskambina… Ar tai telepatija ar paprasti sutapimai? Biologas Rupertas Sheldrake’as mano, kad tokie reiškiniai yra ilgo evoliucinio proceso, palikimo, kurį mes iš dalies praradome, rezultatas. Tačiau šį sugebėjimą galima atkurti.

Intuicija, telepatija, numatymas… Jie laikomi paranormalia mūsų biologinės prigimties dalimi, kurią praradome evoliucijos eigoje. Kada nors mokslas galės paaiškinti šiuos paslaptingus mūsų sąmonės reiškinius. Mes atrasime naujų mąstymo būdų ir pažvelgsime į save kitaip. Parapsichologijos tyrinėtojas biologas Rupertas Sheldrake’as tuo įsitikinęs.

Pateikiame vieną iš šio biologo interviu, kuriame jis kalba apie telepatijos paslaptis.

Klausimas: šeštasis ir septintasis jutimai, telepatija, numatymas… Jūsų „išsiplėtusių sąmonės galių“ tyrinėjimas yra tiesioginis iššūkis mokslui. Ar jums gresia peržengti ribas ir patekti į mokslinės fantastikos bei parapsichologijos sritis?

Rupertas Sheldrake’as: mano tyrimo metodas yra visiškai mokslinis. Po dvidešimties metų eksperimentų ir studijų manau, kad man pavyko parodyti, jog tai yra visiškai įmanoma – susidurti akis į akį su „kasdienio gyvenimo paslaptimis“, t.y. tomis, kurias kiekvienas iš mūsų bent kartą sutiko savo kelyje. Ir interpretuoti jas remiantis griežta ir nepalenkiama mokslo logika.

Didžioji dauguma iš mūsų numatė daugelio mėnesių negirdėto asmens telefono skambutį, kiekvienas jautėsi taip, lyg kažkas jį stebėtų, arba pamatėme šunį, bėgantį prie lauko durų, likus kelioms sekundėms iki šeimininko atvykimo. Tai priklauso nuo mūsų kolektyvinės patirties. Vis dėlto tikiu, kad esu pirmasis žmogus, kuris moksliškai eksperimentavo su šiais reiškiniais.

Kaip tai daroma?

Vienintelis galimas variantas, tai yra tiesioginis eksperimentavimas ir paskesnis statistikos skaičiavimas. Apsvarstykite situaciją, kai mums atrodo, kad kažkas mus stebi. Tai prisiima tam tikrą „protinį“ lauką, kuris tęsiasi už mūsų smegenų ribų.

Deja, šiuo metu nėra tinkamų fizinių priemonių šiam „laukui“ aptikti. Bet mes galime atlikti bandymus kontroliuojamomis sąlygomis, eksperimentuodami su geriausiais pavyzdžiais. Aš tai dariau įvairiose vietose, pradedant laboratorijomis, baigiant mokyklomis, įvairiomis žmonių grupėmis ir net internetu, atlikdamas eksperimentus internete.

Ką šis rezultatas reiškia biologui?

Esu įsitikinęs, kad protas gerokai pranoksta mūsų smegenis. Ir tuo aš neturiu omenyje nieko antgamtiško ar dvasingo, pagal apibrėžimą svetimo mokslui. Kalbu apie natūralias, biologines smegenų galimybes, būdingas žmonėms ir gyvūnams. Vadinamojo „šeštojo pojūčio“ egzistavimas gamtoje yra visiškai dokumentuotas. Tai yra šikšnosparnių jautrumas ultragarso signalui, daugelio gyvačių – šilumos spinduliams, o banginių ir dramblių – infragarsui.

Telepatiją, numatymą ir empatiją, kuri gali staiga atsirasti tarp dviejų visiškai nepažįstamų žmonių, mes suvokiame kaip kažką, kas susiję su septintuoju pojūčiu, todėl mūsų sąmonė tampa platesnio suvokimo lauko dalimi nei mes įsivaizduojame. Tačiau biologija moko, kad gyvename natūralių ciklų ir santykių pasaulyje, kurie toli už biosferos ribų eina į visą planetą, į visą Visatą.

Telepatija kas tai

Kokia gali būti viso to prigimtis?

Studijuojant augalus mane apėmė panašūs klausimai. Kas priverčia vieną sėklą organizuoti savo vystymąsi ir baltymų, reikalingų įvairiems augimo etapams, gamybą gėlės ar medžio pavidalu? To dar niekas nežino. Aš pasiūliau mintį, kad aplink kiekvieną gyvą organizmą yra „morfinis“ arba „morfogenetinis“ laukas, kuriame yra atitinkamų biologinių rūšių kolektyvinė atmintis ir su kuriuo susilieja šios rūšies atstovas.

Jei šis teiginys įtikina augalų atžvilgiu, atsiveria neįtikėtinos perspektyvos evoliucinei biologijai ir mūsų rūšies santykiams su aplinka. Mes nesame izoliuoti padarai, mes esame visatos dalis. Ir nuostabiausia yra tai, kad gyvendami, užmezgę ryšį su morfiniu lauku, patirsime pokyčių, tačiau taip pat prisidėsime prie šio lauko, kuris auga, atsiveria ir vystosi, modifikavimo.

Tai yra žmogaus proto, mūsų savimonės prerogatyva?

Manau, kad tai yra biologinė savybė, funkcija rūšių išsaugojimui. Grįžtant prie proto sugebėjimų, kaip jau buvo įrodyta kitų psichologų ir mokslininkų eksperimentuose ir tyrimuose, šie gebėjimai labiau išplėtoti jaunesniems nei 10 metų vaikams, kuriems dar netrukdo kultūrinis supratimas. Jiems, kaip galbūt gyvūnams ir „primityviausioms“ gentinėms tautoms, yra visiškai natūralu manyti, kad protas peržengia smegenis ir mūsų kūną erdvėje ir galbūt net laike. Jūs neturėtumėte galvoti apie bet kokią magiją ar kažką neįprasto.

Net regėjimas, labiausiai paplitęs jausmas, kuriuo mes užmezgame santykius su mus supančiu pasauliu, yra iššūkis mokslo žinioms. Pažvelgę ​​į ką nors iš tolo, jaučiamės taip, lyg nuo mūsų smegenų atsiribotų čiuptuvas, tarsi ameba, tyrinėjanti tai, kas yra už vandens lašo.

Kur iš tikrųjų yra objektai, kuriuos matome? Mūsų smegenų audinio viduje – dar pažangesnė holografinė rekonstrukcija? O gal mūsų realybės suvokimas sukuria būtent šią tikrovę? Nė vienas mokslininkas dar negalėjo atsakyti į šiuos klausimus.

Idėja, kad įmanoma įeiti į rezonansą su nematomu psichiniu ar morfogenetiniu lauku, kuris mus supa, praeityje buvo įprasta daugeliui filosofijų ir kultūrų. Ar tai patvirtina šiuolaikinis mokslas?

Tai patvirtinama iš moderniausio mokslo, būtent, kvantinės fizikos pusės, kuri apvertė mūsų realybės suvokimą aukštyn kojomis, nors dar ne visi tai supranta. Idėja, kad objekto stebėjimas keičia jo savybes, realybės matmenis, iš pradžių Einšteino išplėstą į keturis, o paskui į vienuolika, jau verčia mus galvoti apie tokias mokslinės fantastikos temas kaip teleportacija ir kelionės laiku.

Neseniai buvo parodytas kitas gluminantis reiškinys, vadinamasis „susipynimas“ arba „įtraukimas/traukimas“. Dvi dalelės, pavyzdžiui, du fotonai, yra padalintos į du identiškus dvynius, turinčius tas pačias charakteristikas. Jie lieka amžinai „surišti“ visiškai nesuprantamu būdu. Jei vieno fotono charakteristikos pasikeis, jos iškart pasikeis ir kitam, neatsižvelgiant į atstumą, skiriantį juos. Tai dar kartą parodo, kiek mažai žinome apie šiuos „laukus“, jungiančius matomos realybės objektus.

Panašu, kad kai kurie jūsų eksperimentai, pavyzdžiui, numatymas – telepatija, atveria mūsų žinias apie linijinį laiką, susidedantį iš praeities, dabarties ir ateities. Kaip tai įmanoma?

Jei protas sąveikauja su išoriniu pasauliu, jis tai daro ne tik erdvėje, bet ir laike. Pavyzdžiui, morfogenetiniame lauke yra kolektyvinė rūšies atmintis, visa mūsų praeitis.

Taip pat yra šeimos, socialinis laukas, priklausantis tam tikrai grupei. Yra daugybė įrodymų, kad įmanoma daugiau ar mažiau sąmoningai rezonuoti su šiais laukais. Proto srityje per norą, ypač jei tai lemia stiprios emocijos, jis projektuojamas į dimensiją, kuri jau yra ateityje. Ir niekas nesakė, kad bent jau iš dalies neįmanoma jo paveikti.

Pasirodo, kad išplėsti sąmonės gebėjimai yra dovana, prieinama labai nedaugeliui?

Akivaizdu, kad jautrių žmonių yra vis mažiau. Tačiau aš tikiu, kad visi sugeba nusitaikyti į tikrovės, kuri yra platesnė ir didesnė už tą, kurią pažįstame, vaizdą. Vargu ar tam gali padėti dabartinė materialistinė kultūra ar technologija. Mes praradome daug ir vis dar turime išmokti daug visko: apie gyvūnų pasaulį, apie gamtą, apie kultūras ir filosofijas, kurios skiriasi nuo mūsų, o svarbiausia yra jaustis šio pasaulio dalimi, nebūti savanaudiškais.


Taip pat skaitykite:

Išeiti iš AMP versijos