Tėviškos meilės formavimasis, priešingai nei motinos jausmai, yra sudėtingesnis ir ilgesnis procesas. Ir tai nenuostabu: ryšys tarp motinos ir vaiko atsiranda jau nėštumo metu, o gimus kūdikiui jis tik sustiprėja. Tėvui vaiko gimimo faktas taip pat tampa svarbiu gyvenimo įvykiu, tačiau artimas ryšys neatsiranda iš karto, o kartais jis gali ir iš viso nesusiformuoti.

Kas gali sutrukdyti tėvams besąlygiškai priimti vaiką?

Natūralu, kad vyrai po vaikų gimimo elgiasi skirtingai. Tai lemia daugybė veiksnių – amžius, temperamentas, charakterio bruožai, tačiau yra ir keletas bendrų priežasčių.

Psichologinis nebrandumas. Kad ir kaip apmaudžiai tai skambėtų, tačiau tėvai dažnai pavydi savo žmonų naujagimiams. Tai dažniausiai būdinga vyrams nuo 25 iki 30 metų amžiaus. Juos vis dar žavi kompiuteriniai žaidimai, komiksai, radijo bangomis valdomi modeliai ir įvairios kompiuterinių žaidimų programėlės, o tai, kad jie patys uždirba pinigus, jiems atveria naujas galimybes realizuoti savo vaikystės pomėgius. Vyras gali būti nepasirengęs tam, kad mylimos moters dėmesys pasiskirsto tarp jo ir vaiko. O dar atsiranda nemažai atsakomybės… Dabar, užuot linksmai leidus laiką, reikia keisti sauskelnes ar naktį sūpuoti kūdikį.

Šį jaunų tėvų elgesį galima palyginti su vyresnių brolių ir seserų elgesiu, kai šeimoje atsiranda jauniausias vaikas. Pavydas kalba apie tam tikrą vyro kaip tėvo nebrandumą. Kyla pavojus, kad gali nepavykti užmegzti artimo vaiko ir tėvo ryšio.

Baimė. Kita dažna problema yra nepatyrimo sukelta baimė: tėvas bijo pakenkti kūdikiui savo netinkamais veiksmais, tačiau būtent kūniškas kontaktas padeda sukurti ir plėtoti tą subtilų ryšį, kurį mes vadiname tėvo ir vaiko ryšiu.

Padėtis gali dar labiau pablogėti jei žmona aktyviai rodo nepasitikėjimą jaunu tėvu. Moteris turi stengtis pasitikėti savo vyru ir taip padėti jam įveikti šią baimę. Priešingu atveju tėtis atsiribos nuo vaiko, o tėviški jausmai taip ir neišsiplėtos.

Ne laikas. Kai kuriems tėčiams bendravimas su naujagimiais atrodo neįdomus: „Dabar mamos metas, bet kai jis paaugs, tada bendrausiu su juo daug daugiau“. Tačiau būtent kūdikystėje, o ne vėlesniais etapais, tarp tėvo ir vaiko formuojasi tvirtas ryšys. Užaugęs vaikas plečia savo kontaktų ratą ir nori pažinti pasaulį, jam norisi kuo daugiau laiko praleisti su savo bendraamžiais. Todėl tėvai, atidedantys „draugystę“ su savo vaiku, stipriai rizikuoja.

Darboholizmas. Pasak psichologų, vis dažniau vaikai, piešdami šeimą popieriaus lape, nepavaizduoja jame savo tėčio. Į psichologo klausimą: „Kur tėvelis?“, vaikai atsako: „Tėtis darbe“ arba „Tėtis uždirba pinigus“. Ankstyvame amžiuje neužmezgus artimo tėvo ir vaiko ryšio, gali būti labai sunku rasti bendrą kalbą vėliau.

Kaip užmegzti ryšį tarp tėvo ir vaiko? Patarimai tėčiui

Susikurkite bent vieną kasdienį ritualą. Pavyzdžiui: kiekvieną vakarą maudykite vaiką ar kt. Laikui bėgant ritualų pobūdis gali keistis, pvz.: vakarais skaitykite vaikui pasakas arba kartu darykite rytinę mankštą.
Svarbu rasti bendrų interesų. Tuo pačiu neturėtumėte primesti savo pomėgių: jei vaikas tuo nelabai domisi, geriau paieškokite abiem įdomios veiklos.
Išmokite klausytis vaiko. Jei užduodate klausimą, nuoširdžiai klausykitės atsakymo nesiblaškydami ir netrukdydami.
Organizuokite bendrą savo ir vaiko laiką, kuriame dalyvausite tik judu. Tai puiki galimybė sukurti pasitikėjimu grįstą ryšį.
Žaiskite su vaiku, ypač naujus žaidimus, kad kartu išmoktumėte kažko naujo.
Dalyvaukite kartu tokiose veiklose kaip dulkių valymas, dulkių siurbimas, varžtų prisukimas ar lempučių keitimas. Ir būtinai leiskite vaikui jums padėti.
Nepavydėkite mamos dėmesio vaikui ar mamai dėl artimo jos ir vaiko ryšio.

Kaip mama gali padėti?

Mama turi išmokti pasitikėti tėčiu ir neabejoti jo sugebėjimu suteikti vaikui reikiamą priežiūrą ir saugumą.
Mama neturėtų nuolat „gailėti“ pavargusio tėvo, bet, kiek įmanoma, įtraukti jį į vaiko gyvenimą, skatinti jį tuo domėtis.
Nepamirškite apie savo vyro emocinę būseną: dar kartą stipriai apkabinkite ir padrąsinkite. Tai tik malonios smulkmenos, tačiau galinčios daug ką pakeisti, įskaitant požiūrį į vaiką.

Žinoma, pačiai moteriai reikalingas artimo žmogaus palaikymas, tačiau neužmezgus emocinio ryšio tarp vaiko ir tėvo, šeimoje vyraus emocinė tuštuma ir susiskaldymas. Mama turėtų stengtis parodyti tikrą moterišką išmintį, kad padėtų savo mylimiausiems ir artimiausiems žmonėms, dideliems ir mažiems, užmegzti patikimus artimus santykius.

Taip pat skaitykite: