Tobulas partneris: magiško susitikimo galia


Ar tikrai egzistuoja tobulas partneris? Tyrimai rodo, kad romantiška aureolė, sukuriama aplink vienintelį mylimąjį, kurį reikia surasti arba kurio reikia laukti, gali iškrėsti mums žiaurų pokštą.

Tobulo partnerio iliuzija

Jei tikite mintimi, kad egzistuoja vienas (daugiausia keli) žmonės, su kuriais galėtumėte būti tikrai artimi ir be jokių pastangų sukurti stebuklingą visiško supratimo erdvę, esate ne vieni. Marist apklausos duomenimis, 73 proc. amerikiečių – 71 proc. moterų ir 74 proc. vyrų – taip pat mano, kad vienas idealus mylimasis savaime gali padaryti juos tikrai laimingus. Šiomis romantiškomis idėjomis dažniau vadovaujasi jaunesni respondentai – 79 % jaunesnių nei 45 m. ir 69 % vyresnių. Tačiau, kad ir kaip bebūtų gaila, moksliniai tyrimai nepatvirtina fantazijos, kuria taip norime tikėti. 1998 m. psichologas Raymond Knee atliko testą, kurio tikslas buvo parodyti, kaip tikėjimas vienu tobulu partneriu veikia santykius. Eksperimente jis palygino tuos, kurie tikėjo likimu, ir tuos, kurie buvo labiau linkę tikėti santykiais, manydami, kad jiems reikia laiko ir kad jie priklauso nuo abiejų partnerių pastangų.

Idealus partneris

Šie žmonės nuoširdžiai tikėjo, kad nuo pat pirmojo susitikimo pajus, jog tai žmogus, kurio laukė visą gyvenimą. Taip jie nesąmoningai buvo pasiryžę visiškai priimti savo partnerį. “Iš pradžių šios poros pasižymėjo jausmų intensyvumu, atvirumu ir greitu suartėjimu”, – sako psichologas Jeremy Nicholsonas. Tačiau įsitikinimas, kad su “savo žmogumi” jie visada ras visapusišką supratimą, sugriovė sąjungą pirmųjų neišvengiamų sunkumų metu. Išsiskyrusios tokios poros pradėdavo naujas paieškas – joms atrodė, kad santykiai žlugo, nes jos pasirinko netinkamą partnerį. Todėl tikinčiųjų, iš anksto numatytu susitikimu, sąjunga buvo aistringa, bet, dažniausiai, trumpalaikė.

Santykių kūrimas

Antroji tiriamųjų grupė mažiau pasitikėjo stebuklingo susitikimo galia ir labiau tikėjo, kad tikram intymumui reikia laiko, o santykiams reikia darbo ir dėmesio. Šie žmonės nebijojo konfliktinių situacijų ir tikėjo, kad sunkumai sustiprins jų porą. “Santykių pradžioje šios poros rodė mažiau aistros ir gana kritiškai žvelgė į savo partnerį,“ – sako Jeremy Nicholsonas. Daugelis jų nebuvo nusiteikusios euforiškai, tačiau buvo pasirengusios konstruktyviam pokalbiui ir kompromisui. Todėl šie žmonės neskubėjo išsiskirti su partneriu vos pajutę pirmuosius nesutarimų požymius. Be to, tie, kurie tikėjo, kad dirba ties savo santykiais, buvo labiau linkę atleisti savo partneriui situacijose, kai romantikai iš karto atsitraukdavo.

Magiški jausmai ar pastangos?

Pirmajai grupei priklausantys asmenys patyrė stiprių jausmų, apie kuriuos visi (ar bent jau didžioji dauguma) svajoja. “Tačiau laikui bėgant mylimojo idealizavimas pradeda veikti prieš mus”, – teigia Jeremy Nicholsonas. Esame nepasirengę priimti tikrojo žmogaus su visais jo trūkumais ir priimtinumo ribomis. Nesame pasirengę pripažinti, kad mūsų skirtumai yra ir santykių stiprybė, o nesutarimų akimirkomis mus kankina įtarumas: “Ar tai tikrai tas žmogus, kurį myliu? Taigi mes netenkame žmogaus, su kuriuo galėtume būti laimingi, jei neatimtumėme iš savo partnerio teisės būti savimi, o iš mūsų sąjungos – teisės į prieštaravimus ir prieštaringus požiūrius. Tie, kurie tikėjo, kad santykiams reikia dvasinių ieškojimų ir kad laikui bėgant žmonės suartėja, išlaikė sąjungą. “Tikriausiai sveika pusiausvyra būtų tokia situacija, kai santykių pradžioje neatsisakome susirasti mylimąjį, su kuriuo jaustume aistrą, bet vis tiek pasiliekame teisę į netobulumus ir silpnybes”, – sako Jeremy Nicholsonas. Turime būti pasirengę tam, kad mūsų sąjunga ne visada išsivystys savaime, jai reikės kompromisų ir gebėjimo atleisti. Ir supratimo, kad esame skirtingi žmonės, o ne tos pačios visumos pusės.

Tobulo partnerio iliuzija

Kokiuose santykiuose mes galime jaustis laimingi?

Mums patogu gyventi ir augti santykiuose, kuriuose galime realizuoti visus savo asmenybės komponentus. Aš-vaikas, kuris leidžia pasireikšti jausmams, aš- tėvas, kuris ateina partneriui į pagalbą ir moka išklausyti, ir aš-suaugusysis, kuris nori spręsti konfliktus, moka priimti partnerio skirtumus ir suteikti jam laisvę eiti savo keliu. Būtent tokiuose santykiuose galime augti, suprasti ir palaikyti vienas kitą, patirti gyvenimo kartu džiaugsmą ir malonumą.

Išeiti iš AMP versijos