Ne visos moterys yra geros mamos. Tiksliau, jos dažnai mano, kad viską daro teisingai…
Kas yra “toksiška” motina? Psichoterapeutė, knygos “Motinos, kurios skaudina” autorė Anne-Laure Buffett tai apibūdina taip: “Visas jos požiūris, elgesys, bendravimo būdas, užuot padėjęs vaikui ramiai augti, kenkia jo pažintinėms funkcijoms, neleidžia jam vystytis, išmokti tinkamai elgtis, būti savarankiškam.“
Kitaip tariant, “toksiška“ mama yra ta, su kuria vaikas jaučiasi blogai. Tačiau jis negali būti be jos – ji slopina jo valią, visiškai „pajungia“ jį sau.
JEI VAIKAS AUGA SU “TOKSIŠKA” MAMA…
…kuri kontroliuoja kiekvieną jo žingsnį
Būdamas vaikas, jis greičiausiai nelaikomas savarankišku asmeniu, o tik motinos “priedu”. Ji viską sprendžia už jį: ką apsirengti, kur eiti, su kuo kalbėtis, ką daryti. Ji jį myli, tai tiesa. Tačiau ši meilė neturi ribų.
Pirmaisiais gyvenimo metais toks mamos elgesys iš dalies pateisinamas. Tačiau vaikas auga, o kontrolė nesumažėja. “Tik motina žino, kaip ką daryti”, – tokia mintis vaikui diegiama visą gyvenimą. Jis ar ji neturi teisės į paslaptis – bandymas ką nors nuslėpti laikomas nusižengimu. Net kai sūnus ar dukra užauga, motina mano, kad turi teisę kištis į jų asmeninį, verslo ar net intymų gyvenimą.
“Toks vaikas, kai užauga, negali su niekuo užmegzti meilės ar emocinių santykių, – sako psichoterapeutė. – Jis taip prie jos prisirišęs, tarsi nuo to priklausytų visas jo gyvenimas.”
…kuri yra žiauri jo atžvilgiu
Tokie vaikai, net ir suaugę, bijo savo motinų: jų vertinimų, nuotaikų kaitos. O motinos mano, kad turi teisę įžeidinėti, žeminti ir net mušti vaiką. Nutraukti šį ryšį labai sunku, nes mama visiškai „pajungia“ vaikus savo valiai.
“Psichologinio ir emocinio pobūdžio smurtą, kurį lydi nuolatinė kritika, žeminimas, menkinančios pastabos ar įžeidinėjimai, iš dalies galima paaiškinti pavydžiu ar pavyduliaujančiu motinos charakteriu”, – siūlo Anne-Laure Buffett. – Moteris dažniau žemina savo vaiką, ypač mergaitę, jei pavydi jos išvaizdos ar sėkmės.”
…kuri pati dar yra vaikas
Kalbama apie moteris, kurios per anksti tampa motinomis. Jos ne visada suvokia, kad tai jų vaikas. Tokiais atvejais motina ir vaikas tarsi apsikeičia vietomis.
“Ji paverčia savo sūnų ar dukrą patikėtiniu”, – sako psichoanalitikė ir knygos “Motinos gydymas” autorė Brigitte Allain-Dupre. – Taip ji atleidžia save nuo mamos pareigų. Vaikas iš tikrųjų prisiima suaugusiojo, kuris turi rūpintis jaunesniais vaikais, jei tokių yra, arba net tapti tarpininku tarp tėvų, vaidmenį.”
…kuri yra emociškai šalta
Tokia motina tarsi neturi motinystės instinkto. Gimus vaikui, ji nerodo daug emocijų ir jis auga nepažindamas motinos meilės. Labiausiai ir dažniausiai jis bijo, kad motina jį paliks, nes nejaučia jos meilės.
„Turėjau pacientę, kuri prisipažino: vos gimus dukrai, ji jau žinojo, kad negalės su ja sugyventi, nes mergaitės akys buvo kitokios nei kitų jos vaikų”, – prisimena Brigitte Allain-Dupre. – Ši moteris turėjo sunkumų darbe ir norėjo susilaukti dar vieno kūdikio, kad kompensuotų šias problemas. Žinoma, jai kilo problemų dėl žindymo, o vėliau ji užmezgė toksiškus santykius su dukra.
Kai santykiai su motina suaugusiam vaikui tampa nepatogūs ir trukdo jo gyvenimui, santykių nutraukimas gali būti vienintelis galimas sprendimas.
KADA PRASIDEDA ATSISKYRIMAS?
Psichologai mano, kad vaikai suvokia motinos toksiškumą paauglystėje. Iki tol jie taip trokšta pelnyti jos rūpestį ir švelnumą, kad nesuvokia to.
“Paauglystėje toks vaikas mieliau leidžia laiką draugų šeimoje, užmezga santykius su kitais žmonėmis”, – pažymi Allain-Dupre.
Gerai, jei motina supranta, kad maištas iš tikrųjų yra bandymas laimėti jos meilę. Tačiau dažniau, priešingai, ji tampa dar griežtesnė ir toksiškesnė.
Jei mamai pavyko nuslopinti šį paauglystės impulsą, kitą kartą emocinis atsiskyrimas įvyks suaugus. Tai neįvyks “akimirksniu”, tačiau bus įvykis, kuris taps katalizatoriumi.
“Žmogus pasąmonėje jausis nepatogiai”, – aiškina psichoanalitikė. – Tačiau vieną dieną nutiks kažkas, kas sukels jam sumaištį, liūdesį ar pyktį. Geriausia, ką galima padaryti tuo metu, tai įsiklausyti į vidinį balsą, kuris sako: “Saugok save.”