Ar esate susidūrę su žmonėmis, kurie yra įsitikinę, kad tik jų pasaulio vaizdas yra teisingas? Ar pastebėjote, kad stresinėse situacijose nepastebime nieko, išskyrus savo problemą? Psichologijoje šis iškraipymas vadinamas tuneliniu mąstymu. Kodėl taip atsitinka? Ir ką su tuo daryti?
KAS TAI YRA?
Tunelinis mąstymas yra vienas iš kognityvinių iškraipymų (modelio arba sisteminių suvokimo klaidų). Šiuo atveju žmogus pastebi ir “leidžia būti” tik tam, kas atitinka jo pasaulio vaizdą. Visa kita jis atmeta, dažnai pasmerkdamas ar nuvertindamas nuomones, mintis, veiksmus ir pačius žmones, jei jie jam nesuprantami arba neatitinka jo vertybių sistemos.
Tunelinio mąstymo žmogus turi savo filtrą, per kurį praleidžia visą iš išorės gaunamą informaciją.
Dėl to jis mato dalykus tokius, kokie jie yra jo nuomone, o ne tokius, kokie jie yra iš tikrųjų. Šis pažinimo iškraipymas ypač būdingas žmonėms, turintiems duotybės mąstyseną, o ne lanksčią mąstyseną – tobulėjimo mąstyseną.
KAS SUKELIA TUNELINĮ MĄSTYMĄ?
Kraštutinis egocentrizmas ir infantili gyvenimo pozicija dažnai būna susiformavusio tunelinio mąstymo priežastys. Jei žmogus nesiekia abipusiai naudingo bendravimo su kitais žmonėmis ir atkakliai laikosi savo valios bei vienintelio ir išskirtinai teisingo požiūrio į pasaulį, greičiausiai tunelinis mąstymas yra nuolatinis jo palydovas.
Tunelinis mąstymas gali „įsijungti“ bet kuriam žmogui, patiriančiam stresą.
Tokiu atveju mąstymas iš tiesų smarkiai susiaurėja, ir žmogus bet kokia kaina stengiasi pasiekti savo tikslą – išsivaduoti iš stresinės situacijos. Jis mato tik tikslą, deja, nustodamas pastebėti iš aplinkos nuolat gaunamus svarbius signalus.
Viena vertus, žmogus tampa itin orientuotas į tikslą, greičiausia išeitis iš stresinės situacijos jam tampa gyvybės ir mirties klausimu. Jis tiesiogine prasme meta visas jėgas, kad pasiektų tikslą, tačiau, kita vertus, – jo suvokimas smarkiai susiaurėja, jis mato tik vieną išeitį iš susidariusių aplinkybių. Ir ne dėl to, kad ši išeitis yra palankiausia ar priimtiniausia. Žmogus gali suklysti arba išeikvoti daug energijos, prarasdamas gebėjimą adekvačiai ir plačiai mąstyti pavojingoje situacijoje.
KAIP ATRODO TOKS MĄSTYMAS?
Tunelinį mąstymą taip pat galima palyginti su priklausomo asmens mąstymu, kai yra viena “fiksuota idėja” – jo potraukis (medžiagoms, alkoholiui, azartiniams lošimams…). Visas aplinkinis pasaulis nublanksta, lieka tik šis troškimas, užgožiantis viską aplinkui. Tai ir yra pagrindinis pavojus. Žmogus nustoja pastebėti visą aplinkinio pasaulio turtingumą ir įvairovę – lieka tik jis ir jo troškimas vartoti.
Tunelinis mąstymas yra tarsi garbinimas stabo, tik tokio, kurį žmogus susikuria pats. Aklai jį garbina ir jam tarnauja, bet nesvarsto, ar šis stabas vertas dėmesio.
Tunelinis mąstymas nėra absoliutus blogis. Iš tunelinio mąstymo galima pasiimti visus naudingiausius dalykus – tai tikslingumas, aukšta motyvacija siekti tikslo, gebėjimas atmesti visa, kas nesvarbu, kad būtų aiškiai judama tikslo link. Visa tai gerai „pagardina“ platus mąstymas, pasaulio įvairovės priėmimas ir mintis, kad visi jame esame vienodai vertingi, nepaisant požiūrių ir nuomonių skirtumų.
KAIP ATPAŽINTI TOKĮ MĄSTYMĄ SAVYJE?
Polinkio į tunelinį mąstymą požymiai:
- Susitelkimas į vieną idėją, kuri užima visą jūsų protą ir neigiamai veikia jūsų gyvenimo kokybę.
- Polinkis pasaulį skirstyti tik į baltą ir juodą.
- Dažnas kitų žmonių vertinimas, nepripažįstant jų kitoniškumo ir nenorint suprasti, kas gali slypėti už jų veiksmų.
- Įsitikinimas, kad žinote, kaip viskas pasaulyje turėtų būti.
- Stiprus nerimas, kai viskas vyksta ne pagal planą, ir nesugebėjimas suteikti gyvenimui pakankamai laisvės, kiekvieną kartą stengiantis, kad jis atitiktų jūsų planus.
- Dažna panika ir susikoncentravimas tik į vienintelę išeitį iš situacijos.
- Polinkis susitelkti tik į vieną dalyką, nepastebint aplinkinio pasaulio įvairovės.
KAIP IŠSIVADUOTI IŠ ILGALAIKIO TUNELINIO MĄSTYMO?
Svarbu dažniau perkelti dėmesį nuo savęs į aplinkinius žmones.
Pabandykite “apsiauti jų batus”, “įlįsti į jų odą” ir stenkitės labiau juos suprasti, pažvelgti į pasaulį jų akimis. Toks požiūris ne tik padeda užmegzti gilesnius ryšius, bet ir lavina proto lankstumą.
Užduokite sau klausimus:
Ką dar tai galėtų reikšti?
Kaip galėčiau paaiškinti tai, kas vyksta?
Kokios yra galimybės spręsti šią problemą?
Ką patarčiau draugui, jei jis atsidurtų panašioje situacijoje?
Ištirkite tunelinio mąstymo priežastis
Svarbu suprasti, kokios ribojančios nuostatos yra esminės jo vystymuisi ir įsitvirtinimui. Atradus šias nuostatas, būtina jas permąstyti ir padaryti lankstesnes. Dirbant su nuostatomis labai gerai pasiteisino kognityvinės elgesio terapijos metodas.
Net jei žmogui nebūdingas tunelinis mąstymas, jo „regėjimas“ kuriam laikui gali smarkiai susiaurėti, jei jis patenka į stresinę situaciją.
KĄ DARYTI TRUMPALAIKIO TUNELINIO MĄSTYMO SITUACIJOJE?
Fiziologiškai nusiraminkite
Tam yra įvairių kvėpavimo pratimų, pavyzdžiui, diafragminis kvėpavimas.
Pasistenkite objektyviai pažvelgti į situaciją
Svarbu pašalinti katastrofizavimą, jei toks yra. Ar tikrai yra taip blogai, o gal aš perdedu nelaimės mastą, sumenkinu savo išteklius? Kas gali nutikti blogiausio? Kokia tikimybė, kad tai įvyks? Koks scenarijus yra realiausias? Ką tokiu atveju darysiu?
Psichologo pratimas
Parašykite bent tris problemos sprendimo variantus. Užduokite sau klausimą: ką man patartų mano draugas / pažįstamas / filmo herojus, kuris žino, kaip spręsti problemas?
Išgirskite nuomonę apie situaciją ir jos sprendimo būdus
Esant reikalui kreipkitės į psichologą, kuris taip pat gali padėti pažvelgti į pasaulį kitu kampu.
Bet koks sunkumas yra galimybė. Jei jaučiate, kad tunelinis mąstymas yra jūsų problema, ir esate pasiryžę dirbti ties ja, jūsų pastangos tikrai bus atlygintos. Atmetę tunelinį matymą, jūs išvysite likusį pasaulį su visa jo įvairove ir platuma.
