Keturių dienų darbo savaitė tampa vis populiaresnė visame pasaulyje. Dažnai trumpesnė darbo savaitė gali atrodyti kaip gera alternatyva įprastai penkių darbo dienų savaitei. Tuo pat metu esama skirtingos patirties ir ne visos jos yra sėkmingos.
Skirtingos „keturių dienų“ patirtys
Gerai žinomas mokslinių tyrimų finansuotojas „Wellcome Trust“ fondas nusprendė baigti sutrumpintos darbo savaitės bandymą vos po trijų mėnesių. Kaip pagrindinį savo sprendimo veiksnį organizacija nurodė nuolatinius darbo krūvio paskirstymo netolygumus tarp 800 darbuotojų. Nepaisant oficialaus darbo dienų sutrumpinimo, tokie skyriai kaip finansų ir personalo departamentai nepranešė, kad jų pareigos būtų palengvėjusios.
Lietuvoje ši iniciatyva kol kas be rezultatų
„Diskusijas dėl 4 darbo dienų savaitės skatina ne tik technologinė pažanga. Po Covid-19 pandemijos suvaržymų dauguma žmonių permąstė asmeninio gyvenimo ir darbo pusiausvyros svarbą, karjeros kelią ir įsipareigojimo darbdaviui vietą savo gyvenime. Visgi tokia naujovė darbdaviams kol kas neatrodo patraukli“, – sakė Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė.
Apklausoje daugiau nei pusė (54 proc.) darbdavių teigė nepritariantys trumpesnės darbo savaitės idėjai. Daugiausiai tokių – transporto ir saugojimo, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, statybos ir žemės ūkio sektoriuose. Čia trumpesnei darbo savaitei nepritartų du trečdaliai darbdavių.
Trumpesnei darbo savaitei nepritariantys darbdaviai įžvelgia daugiau tokio darbo organizavimo trūkumų nei privalumų. Didesnė jų dalis mano, kad sutrumpinus darbo savaitę būtų sunkiau organizuoti darbą (teiginiui pritaria 60 proc. darbdavių), o 4 darbo dienų savaitė nėra tinkama jų veiklai (77 proc.). Tokie darbdaviai nepritaria, kad trumpesnė savaitė sąlygotų didesnį produktyvumą ar padėtų sumažinti veiklos išlaidas (su tokiomis galimomis trumpesnės darbo savaitės naudomis nesutinka kas antras darbdavys).
Tokie darbdaviai mano, kad sutrumpinus darbo savaitę didėtų darbuotojų pasitenkinimas darbu (tokiam teiginiui pritaria 75 proc. darbdavių), didėtų darbuotojų produktyvumas (60 proc.), būtų lengviau į įmonę ar įstaigą pritraukti talentus (51 proc.).
Rizika
Darbdaviai taip pat susiduria su didele rizika, nes darbo dienų skaičius mažėja, o darbuotojų darbo užmokestis, palyginti su produktyvumo lygiu, nesikeičia. Dėl tokio scenarijaus įmonės gali būti priverstos samdyti papildomų darbuotojų, o tai padidins veiklos sąnaudas. Apskritai ekspertai įspėja, kad ši tendencija gali prisidėti prie šalies BVP mažėjimo dėl sumažėjusių gamybos pajėgumų, nes įmonės stengiasi pasiekti nustatytus gamybos tikslus.
Graikijoje galimas keturių dienų darbo savaitės įvedimas sukėlė didelį darbuotojų susirūpinimą. Vyriausybės plane buvo numatyta įvesti papildomą laisvą dieną, taip pat galimas darbo dienos pailginimas iki 40 valandų per savaitę. Tačiau su didžiausiu nedarbo lygiu Europoje kovojančios Graikijos profesinės sąjungos suskubo skambinti pavojaus varpais. Jos įspėjo, kad dėl šio žingsnio darbdaviai gali dar labiau išnaudoti darbuotojus.
