Žmogaus sukelti pokyčiai gamtinėje aplinkoje turi ne iš karto akivaizdžių pasekmių: pavyzdžiui, oro tarša dabar siejama su dažnesniais žaibais perkūnijų metu.
Džeimso Madisono universiteto (JMU) Virdžinijos valstijoje mokslininkai išanalizavo daugiau kaip 500 000 perkūnijų Vašingtone ir Kanzase per 12 metų duomenis ir nustatė, kad daugiau mažų dalelių (aerozolių) buvimas ore apskritai susijęs su didesniu žaibų smūgių skaičiumi.
Aerozolių ir žaibo ryšys buvo tiriamas ir anksčiau, tačiau mokslininkams vis dar sunkiai sekasi jį tinkamai įvertinti dėl daugybės skirtingų atmosferos veiksnių, kurie daro įtaką.
“Teršalai veikia kaip debesų branduoliai”, – sako Jeilio universiteto geografas Mace’as Bentley.
„Ji patenka į debesis per aukštyn kylantį srautą; tada aukštyn ir žemyn kylantys srautai atskiria taršos daleles, o tai atskiria elektros krūvius debesyje ir sukelia daugiau žaibų.“
Komanda tyrė KD2,5 (iki 2,5 mikrometro dydžio kietosios dalelės) ir KD10 (iki 10 mikrometrų dydžio dalelės) aplinkoje, lygindama jas su perkūnijos aktyvumu. Atrodo, kad šių dalelių koncentracija turi didesnę įtaką nei jų dydis.
Nors daugiau dalelių paprastai reiškia daugiau žaibų, remiantis duomenimis, yra taškas, kai per didelis dalelių kiekis ore sumažina žaibų skaičių – galbūt dėl energijos nuostolių audroje.
Tai scenarijai su daugybe kintamųjų, be to, svarbūs ir daugelis kitų veiksnių – nuo oro srovių iki žemės dangos. Tačiau, nors čia aprašytos sąsajos yra sudėtingos, nustatyta, kad abiejuose tirtuose miestuose jos yra vienodos.
„Atrodo, kad nesvarbu, kur bebūtumėte, miesto tarša gali sustiprinti perkūnijas ir žaibus“, – sako Bentley.
Tyrimas atskleidė ir kitų įdomių rezultatų: perkūnijos abiejuose miestuose dažniausiai kildavo ketvirtadieniais. Vašingtone ramiausia diena perkūnijoms buvo pirmadienis, o Kanzase – penktadienis.
Taip pat pastebėta, kad kai atmosferoje buvo daugiausia energijos – tam įtakos turėjo tokie veiksniai kaip temperatūra ir drėgmė – tuomet oro užterštumo lygis turėjo didžiausią įtaką žaibų smūgių skaičiui.
Tai leidžia geriau suprasti, kaip oro užterštumo svyravimai ir toliau gali keisti meteorologinius dėsningumus. Toliau tyrėjai nori išnagrinėti šį ryšį kitose pasaulio dalyse, taip pat atlikti daugiau matavimų, kad suprastų, kokią įtaką daro aerozoliai.
„Siekiant įvertinti taršos poveikį, bus analizuojama aplinka, ieškant skirtumų tarp miestuose inicijuojamų perkūnijų ir regioninių perkūnijų“, – rašo autoriai savo paskelbtame straipsnyje.
