Lietuvoje internetinė bankininkystė tapo neatsiejama nuo kasdienio gyvenimo: sąskaitų apmokėjimai, pavedimai, likučių tikrinimas. Tačiau tai, kas suteikia patogumą mums, suteikia ir galimybių… kibernetiniams sukčiams.
Pastaruoju metu Lietuvoje daugėja atvejų, kai telefoniniai ir QR kodų sukčiai vilioja žmones į rafinuotas pinkles, kurių net patyrę vartotojai nesugeba atpažinti.
Sukčiai nebeapsimeta – jie tampa „jūsų banku“
Lietuvos gyventojai vis dažniau sulaukia skambučių iš tariamų banko darbuotojų, kurie pateikia itin įtikinamą informaciją: tariamus išrašus, įspėjimus apie „neteisėtas operacijas“, net pasiūlymą padėti sukurti „saugesnį prisijungimą“. Dažnai jų telefono numeris būna toks pat, kaip oficialus banko numeris.
Kartais siunčiami laiškai su QR kodais, kurie nukreipia į suklastotas banko svetaines. Jose paprašoma suvesti prisijungimo duomenis, o jūs, patikėję autentiškumu, tiesiog atiduodate sukčiams pilną prieigą prie savo pinigų.
Kaip apsisaugoti nuo sukčiavimo internetinėje bankininkystėje?
Norėdami veiksmingai užkirsti kelią sukčiavimui ir piktnaudžiavimui, turėtumėte laikytis kelių pagrindinių saugumo taisyklių:
- Visada bankų svetaines pasiekite tiesiogiai: įveskite banko URL adresą rankiniu būdu, užuot spustelėję nuorodas el. laiškuose ar tekstinėse žinutėse. Su QR kodais taip pat reikia elgtis atsargiai.
- Ieškokite klaidų: netikrus puslapius ar pranešimus dažnai galima atpažinti iš rašybos klaidų ar neprofesionalaus dizaino.
- Naudokite saugius įrenginius: įsitikinkite, kad jūsų kompiuteryje ar išmaniajame telefone visada yra naujausi saugos atnaujinimai.
- Pervedimai: patvirtinkite tik tuos pavedimus, kuriuos patys inicijavote arba patikrinote.
- Nesidalinkite tapatybės duomenimis neatsargiai: prieš perduodami jūsų asmens tapatybės dokumentus, visada paklauskite, kodėl jų reikia.
Tapote auka? Nedelskite nė sekundės:
- Skambinkite bendruoju pagalbos numeriu 112 ir praneškite savo bankui.
- Nedelsiant užblokuokite savo korteles ir sąskaitas.
- Kreipkitės į policiją su visais turimais įrodymais.