Vyrams pradeda žilti plaukai dar nesulaukus 40-ies: mokslininkai paaiškino, kodėl taip nutinka ir ar galima tai sustabdyti
Pirmiausia vienas žilas plaukas ties smilkiniu, paskui keli barzdoje, o po metų veidrodyje jau matyti sidabrinės sruogos. Vieniems vyrams tai nutinka vos perkopus trisdešimtmetį, kiti net sulaukę penkiasdešimties išsaugo beveik natūralią plaukų spalvą. Toks skirtumas kelia nemažai klausimų. Ar ankstyvas žilimas reiškia, kad organizmas sensta greičiau? Galbūt kaltas nuolatinis stresas, prastas miegas arba vitaminų trūkumas? Ir svarbiausia – ar įmanoma sustabdyti procesą, kol žilų plaukų dar nedaug?
Daugelis vyrų pirmuosius žilus plaukus tiesiog ignoruoja, tačiau dalis pradeda ieškoti priemonių, žadančių sugrąžinti natūralią spalvą. Internete galima rasti visko – nuo specialių šampūnų ir maisto papildų iki patarimų kasdien masažuoti galvos odą ar vartoti tam tikrus vitaminus. Problema ta, kad dauguma tokių pažadų neturi patikimo mokslinio pagrindo.
Vis dėlto mokslininkai per pastaruosius metus gerokai daugiau sužinojo apie tai, kodėl plaukai praranda pigmentą. Kai kurie tyrimų rezultatai suteikia vilties, kad ateityje šį procesą bus galima paveikti, tačiau šiandien svarbiausia atskirti natūralų senėjimą nuo situacijų, kai ankstyvas žilimas gali būti susijęs su sveikatos problemomis.
Kodėl vienas vyras pražyla trisdešimties, o kitas – tik po penkiasdešimties?
Plaukų spalvą lemia pigmentas melaninas, kurį gamina specialios plaukų folikuluose esančios ląstelės – melanocitai. Kol šios ląstelės tinkamai veikia, augantis plaukas įgauna natūralų atspalvį. Tačiau bėgant metams pigmento gamyba silpnėja, todėl naujai augantys plaukai tampa šviesesni, pilkšvi arba visiškai balti. Tai nėra staigus jau užaugusio plauko spalvos pasikeitimas – dažniausiai iš folikulo tiesiog pradeda augti mažiau pigmento turintis plaukas.
Kodėl šis procesas prasideda skirtingu metu, daugiausia lemia genetika. Jeigu jūsų tėvas ar senelis pradėjo žilti dar jaunystėje, tikimybė, kad ir jums pirmosios sidabrinės sruogos pasirodys anksčiau, gali būti didesnė. Tačiau paveldimumas nėra vienintelis veiksnys, todėl net tos pačios šeimos vyrų plaukai gali žilti skirtingu greičiu.
Dažniausiai pirmieji žili plaukai pastebimi trečiąjį ar ketvirtąjį gyvenimo dešimtmetį, nors kai kuriems jie pasirodo gerokai anksčiau. Vienas vyras gali pradėti žilti ties smilkiniais, kitam pirmiausia pabąla barzdos plaukai, o trečiam atsiranda pavienių žilų plaukų visoje galvoje. Nėra vienos visiems būdingos tvarkos, pagal kurią būtų galima nustatyti organizmo biologinį amžių.
Įdomų paaiškinimą pateikė 2023 metais žurnale „Nature“ paskelbtas tyrimas. Mokslininkai, tirdami peles, nustatė, kad melanocitų kamieninės ląstelės, atsakingos už pigmentą gaminančių ląstelių atsinaujinimą, su amžiumi gali tarsi įstrigti tam tikrose plauko folikulo vietose. Tuomet jos nebeatlieka savo įprastos funkcijos, todėl plaukai praranda spalvą.
Šis atradimas svarbus, nes leidžia geriau suprasti žilimo mechanizmą. Tačiau tai dar nereiškia, kad mokslininkai jau sukūrė būdą vyrams susigrąžinti natūralią plaukų spalvą. Kol kas tokie tyrimai pirmiausia padeda ieškoti galimų ateities gydymo krypčių.
Stresas, cigaretės ir miego trūkumas: kas iš tikrųjų gali paspartinti žilimą?
Vyrai neretai juokauja, kad pirmieji žili plaukai atsirado pradėjus sudėtingą darbą, paėmus būsto paskolą ar susilaukus vaikų. Ilgą laiką ryšys tarp streso ir žilimo buvo laikomas daugiausia liaudišku pastebėjimu, tačiau moksliniai tyrimai parodė, kad jame gali būti tiesos.
2020 metais mokslininkai nustatė, kad stiprus stresas pelėms gali sutrikdyti pigmentą atkuriančių kamieninių ląstelių veiklą. Streso metu suaktyvėjusi simpatinė nervų sistema paveikia šias ląsteles, todėl jos gali būti greičiau išeikvojamos. Vėlesni tyrimai su žmonėmis taip pat atskleidė, kad kai kuriais atvejais plaukų pigmentacijos pokyčiai gali būti susiję su psichologinio streso laikotarpiais.
Tačiau nereikėtų manyti, kad kiekvienas nervingas darbo mėnuo neišvengiamai pridės naujų žilų plaukų. Žmogaus organizmas gerokai sudėtingesnis, o pagrindinis veiksnys daugeliu atvejų vis tiek yra genetinis polinkis. Taip pat nėra pagrindo tikėtis, kad po gerų atostogų visi jau pražilę plaukai savaime atgaus spalvą.
Dar vienas veiksnys, į kurį verta atkreipti dėmesį, – rūkymas. Tyrimuose jis siejamas su ankstyvesniu plaukų žilimu. Vienas galimų paaiškinimų yra padidėjęs oksidacinis stresas, galintis kenkti pigmento gamyboje dalyvaujančioms ląstelėms. Todėl rūkymo atsisakymas gali būti naudingas ne tik širdžiai, plaučiams ar kraujagyslėms, bet ir bendrai plaukų būklei.
Miegas bei mityba taip pat svarbūs normaliai organizmo veiklai, tačiau vien jų pagerinimas negarantuoja, kad žilimas sustos. Jeigu vyras paveldėjo polinkį anksti pražilti, net ir labai sveikas gyvenimo būdas negali visiškai pakeisti genetikos.
Kada žili plaukai gali būti ženklas, kad organizmui kažko trūksta?
Didžioji dalis vyrų žilimo atvejų yra natūrali organizmo senėjimo dalis, tačiau kartais neįprastai ankstyvi pigmentacijos pokyčiai gali būti susiję su kitomis priežastimis. Viena jų – vitamino B12 trūkumas. Šis vitaminas svarbus kraujo ląstelių gamybai ir nervų sistemos veiklai, o jo nepakankamumas kai kuriuose tyrimuose siejamas ir su ankstyvu plaukų žilimu.
Tam tikrais atvejais gali būti svarbus geležies, vario ar kitų maistinių medžiagų trūkumas. Tačiau nereikėtų iš karto pirkti kelių skirtingų maisto papildų vien todėl, kad pastebėjote pirmuosius žilus plaukus. Jei organizmui nieko netrūksta, papildomi vitaminai paprastai neatkurs natūralios plaukų spalvos, o per didelis kai kurių medžiagų kiekis gali būti žalingas.
Dėmesio verta ir skydliaukės veikla, nes jos sutrikimai gali paveikti plaukų būklę. Vis dėlto vien žili plaukai nėra patikimas skydliaukės ligos požymis. Kur kas svarbiau, ar kartu atsirado kitų simptomų – neįprastas nuovargis, svorio pokyčiai, šalčio netoleravimas, sausa oda ar ryškus plaukų slinkimas.
Į šeimos gydytoją ar dermatologą verta kreiptis, jeigu plaukai pradėjo žilti itin anksti, pigmento pokytis atsirado staiga arba kartu pastebėjote kitų sveikatos sutrikimų. Atsižvelgdamas į simptomus ir mitybos įpročius, gydytojas gali nuspręsti, ar reikalingi bendro kraujo tyrimo, vitamino B12, feritino, skydliaukės hormonų ar kiti tyrimai.
Svarbu ir tai, kad žilimas bei plikimas nėra tas pats procesas. Vyrams būdingas plaukų retėjimas dažniausiai susijęs su genetika ir plaukų folikulų jautrumu androgenams, o žilimas – su pigmento gamybos pokyčiais. Todėl plaukų slinkimui skirti preparatai, tokie kaip minoksidilis ar finasteridas, nėra patvirtintos priemonės natūraliai plaukų spalvai sugrąžinti.
Ar galima sustabdyti žilimą ir susigrąžinti natūralią spalvą?
Atsakymas priklauso nuo priežasties. Jeigu plaukai žyla dėl natūralaus senėjimo ir genetikos, šiuo metu nėra patikimai veikiančio gydymo, kuris galėtų visiems vyrams sustabdyti procesą ar grąžinti ankstesnę spalvą. Tačiau jeigu pigmentacijos pokytis susijęs su nustatytu vitaminų trūkumu ar kitu sveikatos sutrikimu, pašalinus priežastį kai kuriais atvejais galima sulėtinti žilimą, o kartais pastebimas ir dalinis pigmentacijos atsikūrimas.
2021 metais moksliniame žurnale „eLife“ paskelbtas tyrimas parodė, kad kai kurių žmonių pavieniai žili plaukai tam tikromis aplinkybėmis gali vėl įgauti pigmento. Mokslininkai taip pat pastebėjo sąsajų tarp tokių pokyčių ir patiriamo streso. Tačiau tai buvo ribotos apimties tyrimas, todėl jo rezultatų negalima laikyti įrodymu, kad streso sumažinimas patikimai panaikina žilus plaukus.
Vyrams, kurie norėtų išsaugoti natūralią plaukų spalvą kuo ilgiau, verta sutelkti dėmesį į kasdienius įpročius. Visavertė mityba, pakankamas miegas, nerūkymas ir fizinis aktyvumas padeda palaikyti bendrą organizmo sveikatą. Jei trūksta tam tikrų maistinių medžiagų, jų kiekį reikėtų koreguoti pagal gydytojo rekomendacijas. Tačiau vien specialus šampūnas, galvos masažas ar internete reklamuojamas „pigmentą atkuriantis“ papildas paprastai neišspręs genetinio žilimo problemos.
Dar vienas populiarus mitas – kad išrovus vieną žilą plauką jo vietoje išauga keli nauji. Taip nėra. Vienas plauko folikulas dėl rovimo nepradės gaminti kelių papildomų plaukų. Tačiau nuolat raunant plaukus galima pažeisti folikulus ir ilgainiui prisidėti prie jų retėjimo, todėl tokiu būdu kovoti su žilimu nevertėtų.
Jeigu žili plaukai trukdo, praktiškiausias sprendimas išlieka kosmetinis dažymas. Vyrams šiandien siūloma įvairių priemonių – nuo trumpalaikių atspalvį suteikiančių produktų iki specialių dažų, kurie padeda sumažinti kontrastą tarp tamsių ir žilų plaukų. Vis dėlto prieš naudojant tokius produktus būtina laikytis instrukcijos ir atlikti rekomenduojamą odos jautrumo mėginį, nes plaukų dažai gali sukelti alerginių reakcijų.
Kita vertus, vis daugiau vyrų nusprendžia nieko nekeisti. Trumpesnis kirpimas, tvarkinga barzda ir tinkama plaukų priežiūra gali padėti žilus plaukus paversti natūralia išvaizdos dalimi. Ir tam tikrai nereikia išleisti didelių sumų tariamai stebuklingoms priemonėms.
Svarbiausia suprasti, kad žili plaukai savaime nereiškia prastos sveikatos ar greitesnio organizmo senėjimo. Vieni vyrai pradeda žilti vos sulaukę trisdešimties, kiti natūralią spalvą išsaugo dar kelis dešimtmečius. Jeigu procesas vyksta palaipsniui ir nėra kitų simptomų, dažniausiai tai tėra paveldimumo ir amžiaus nulemtas pokytis. O jeigu žilimas prasidėjo neįprastai anksti arba kartu atsirado kitų sveikatos problemų, geriau išsiaiškinti tikrąją priežastį, nei pasitikėti dar vienu internetu parduodamu produktu, žadančiu per mėnesį sugrąžinti jaunystės spalvą.
Komentarai
Būkite pirmas, kuris pakomentuos
Daugiau šia tema
Visos temos naujienosIeškote daugiau?


