Žiema atrodo graži tik tol, kol stebime ją pro langą. Tačiau tikrovėje šaltis gali tapti pavojingas daug greičiau, nei daugelis įsivaizduoja. Medikai įspėja – esant žemai temperatūrai ir netinkamai apsirengus, kūno atšalimas gali prasidėti vos per 15–20 minučių. Tai ne tik nemaloni būsena, bet ir rimta grėsmė sveikatai, o kartais – ir gyvybei.
Nacionalinė greitosios medicinos pagalbos tarnyba primena, kad šaltuoju metų laiku iškvietimų dėl nušalimų ir hipotermijos pastebimai padaugėja. Per pirmąsias šių metų sausio savaites medikai kasdien reagavo į vidutiniškai tris–keturis tokius atvejus. Už kiekvieno jų – realūs žmonės ir situacijos, kurių dažnai buvo galima išvengti.
Kada šaltis tampa pavojingas?
Nušalimas ir hipotermija nėra vien ekstremalaus speigo problema. Net esant vidutiniškai žemai temperatūrai, ypač kai prisideda vėjas ar drėgmė, organizmas gali pradėti prarasti šilumą daug greičiau, nei spėja ją atkurti.
Dažniausiai nukenčia atviros kūno vietos – nosis, skruostai, smakras, rankos ir pėdos. Riziką dar labiau padidina:
- šlapi ar prakaituoti drabužiai,
- ankšti batai,
- ilgas nejudrumo laikotarpis,
- stiprus vėjas,
- alkoholio vartojimas.
Medikai pastebi, kad daug iškvietimų susiję su kasdienėmis, iš pirmo žvilgsnio nepavojingomis situacijomis: žmonės dirba lauke be kepurės, valo sniegą plikomis rankomis, ilgai būna nešildomose patalpose arba taiso automobilį mūvėdami plonas pirštines. Tačiau didžiausią riziką kelia neblaivūs asmenys, kurie ilgą laiką sėdi ar guli lauke ir patys nebepajėgia pasirūpinti savo saugumu.
Hipotermija – tyli, bet pavojinga būklė
Hipotermija išsivysto tada, kai kūno temperatūra nukrenta žemiau normalios ribos. Iš pradžių žmogus jaučia stiprų šaltį, drebulį, vėliau – nuovargį, mieguistumą, koordinacijos sutrikimus. Sunkesniais atvejais gali atsirasti sąmonės pritemimas, kalbos sutrikimai, o negydoma hipotermija gali baigtis net mirtimi.
Specialistai pabrėžia, kad ypač pavojingos situacijos, kai žmogus ilgą laiką lieka lauke su netinkamais drabužiais arba guli ant šaltos žemės. Tokiais atvejais rimtas kūno atšalimas gali prasidėti labai greitai – kartais pakanka vos penkiolikos minučių.
Paprastos taisyklės, kurios gali išgelbėti sveikatą
Nors žiema Lietuvoje – įprastas reiškinys, dažnai pamirštame elementarias apsaugos priemones. Medikai ragina laikytis kelių paprastų, bet labai svarbių rekomendacijų.
Pirmiausia – tinkama apranga. Šaltu oru būtina dėvėti:
- kepurę, nes per galvą prarandama daug šilumos,
- šiltas, neperšlampamas pirštines,
- kelis sluoksnius drabužių,
- laisvesnius, šilumą sulaikančius batus.
Jeigu planuojate ilgiau būti lauke, labai svarbu judėti ir daryti pertraukas šiltesnėje patalpoje. Net trumpas sustojimas sušilti gali apsaugoti nuo rimtų pasekmių.
Būkime dėmesingi aplinkiniams
Šaltuoju metų laiku ypač svarbus tampa bendruomeniškumas. Ne visiems žmonėms lengva pasirūpinti savimi – vieniši senjorai, ligoti ar socialinių problemų turintys asmenys dažnai tampa labiausiai pažeidžiami.
Medikai ragina dažniau paskambinti ar aplankyti vyresnius kaimynus, artimuosius ir draugus, kurie gyvena vieni. Kartais paprastas klausimas „ar viskas gerai?“ gali užkirsti kelią rimtai nelaimei.
Jeigu gatvėje ar kieme pastebite gulintį žmogų, svarbu nelikti abejingiems. Reikia prieiti, pasiteirauti, ar jam reikalinga pagalba. Jei žmogus nereaguoja arba atrodo, kad jam bloga – nedelsiant skambinti pagalbos numeriais 112 arba 113.
Pasiruošimas kelionėms – būtinas
Žiema dažnai pateikia netikėtumų ir vairuotojams. Automobilis gali sugesti, keliai – užpustyti, o pagalbos kartais tenka laukti ilgiau nei planuota. Todėl specialistai rekomenduoja šaltuoju metų laiku automobilyje visada turėti:
- šiltų drabužių komplektą,
- apklotą ar pledą,
- termosą su karštu gėrimu,
- žibintuvėlį.
Tokios smulkmenos kritinėje situacijoje gali padėti išvengti kūno atšalimo ir išlaikyti šilumą, kol atvyks pagalba.
Ypatingas dėmesys vaikams
Tėvai dažnai neįvertina, kaip greitai vaikai gali sušalti. Mažieji ne visada patys pastebi, kad jiems šalta, todėl suaugusieji turi būti ypač budrūs.
Svarbu pasirūpinti, kad vaikai:
- nevaikščiotų šlapiais drabužiais,
- turėtų atsargines pirštines ir kojines,
- laiku sugrįžtų iš lauko sušilti,
- būtų tinkamai aprengti pagal oro sąlygas.
Vaikų organizmas jautresnis šalčiui, todėl jų saugumas žiemą – suaugusiųjų atsakomybė.
Šaltis neatleidžia neatsargumo
Hipotermija ir nušalimai – ne tik statistika ar medicininiai terminai. Tai reali grėsmė, su kuria gali susidurti kiekvienas. Laiku pastebėti simptomai, tinkama apranga ir dėmesys aplinkiniams gali išgelbėti ne tik sveikatą, bet ir gyvybę.
Žiema neturi būti pavojinga, jei į ją žiūrime atsakingai. Užtenka šiek tiek daugiau rūpesčio sau ir kitiems – ir šaltasis metų laikas praeis saugiai bei ramiai.
Įspėjimas: ši medžiaga skirta tik edukaciniams tikslams ir nėra medicininė konsultacija. Informacija skirta supažindinti jus su galimais ligų simptomais, priežastimis ir nustatymo metodais, tačiau neturėtų būti naudojama savidiagnostikai ar savigydai. „KAIPKADA.LT” neatsako už diagnozes, nustatytas remiantis svetainės medžiaga. Kilus sveikatos problemų, būtinai kreipkitės į kvalifikuotą gydytoją.
