Medicinos pasaulyje vis dažniau kalbama apie iki šiol plačiajai visuomenei beveik negirdėtą patogeną – bornavirusą. Ilgą laiką jis buvo laikomas tik arklių liga, tačiau naujausi tyrimai parodė nerimą keliančią tiesą: šis virusas gali užkrėsti ir žmones.
„Bornavirusas – tylus žudikas“, – sako neuropatologė Frederike Lische-Starnecker, kuri ilgą laiką tyrinėjo šį patogeną Augsburgo universitetinėje klinikoje. Specialistė pabrėžia, kad jos tikslas nėra kelti paniką, tačiau kartu ragina į problemą žvelgti labai rimtai. Liga itin reta, bet jos pasekmės dažniausiai būna tragiškos.
Virusas sukelia sunkų smegenų uždegimą – encefalitą. „Jei jis puola, tai daro labai stipriai“, – įspėja mokslininkė. Dauguma žinomų atvejų baigėsi mirtimi, o gydymo galimybės kol kas labai ribotos.
Kur virusas paplitęs labiausiai
Nors užsikrėtimų skaičius nėra didelis, kai kurie regionai laikomi ypač rizikingais. Remiantis Roberto Kocho instituto duomenimis, Vokietijoje kasmet bornavirusu užsikrečia nuo penkių iki dešimties žmonių. Dauguma šių atvejų fiksuojami Pietų Bavarijoje.
„Didžioji dalis pacientų kilę būtent iš šios teritorijos“, – sako Lische-Starnecker. Ji atkreipia dėmesį, kad pastaraisiais metais keletas atvejų užregistruoti ir Augsburgo regione. 2025 metais patvirtinti du užsikrėtimai Pfaffenhofeno apylinkėse ir vienas Tirschenroite.
Kitas svarbus endeminis regionas Vokietijoje apima Saksonijos, Saksonijos-Anhalto, Tiuringijos ir Brandenburgo teritorijas. Būtent šiose vietovėse užfiksuojama didžiausia viruso koncentracija.
Gydytojai ragina tirti daugiau atvejų
Augsburgo universitetinės klinikos Patologijos instituto direktorius Bruno Merkulis mano, kad tikrasis užsikrėtimų skaičius gali būti didesnis nei rodo oficiali statistika. Jo teigimu, norint geriau suprasti viruso paplitimą, būtina atlikti daugiau skrodimų ir papildomų tyrimų.
„Kai kurie bornaviruso atvejai buvo nustatyti tik atlikus išsamius audinių tyrimus po paciento mirties“, – aiškina Merkulis. Pasak jo, autopsijos šiuo atveju itin svarbios, nes viruso plitimo organizme keliai vis dar nėra iki galo aiškūs.
Kaip žmonės užsikrečia – iki galo nežinoma
Viena didžiausių problemų – mokslininkai dar tiksliai nežino, kaip virusas patenka į žmogaus organizmą. Jį galima aptikti kraujyje ar nugaros smegenų skystyje, tačiau pats užsikrėtimo mechanizmas iki šiol kelia daug klausimų.
Ekspertai svarsto kelias galimas versijas. Viena iš jų – užsikrėtimas įkvepiant dulkių, kuriose yra viruso dalelių. Kita tikimybė – kontaktas su purvu ar dulkėmis, užterštomis lauko pelių išmatomis.
Tik 2018 metais buvo galutinai įrodyta, kad bornavirusas, žinomas nuo XIX amžiaus kaip arklių ligos sukėlėjas, gali užkrėsti ir žmones. Tąkart po organų transplantacijos trims pacientams buvo persodinti vieno donoro organai. Du iš trijų recipientų mirė, ir jų organizmuose buvo aptiktas būtent šis virusas.
Skaudus atvejis, kuris sukrėtė gydytojus
Profesorius Bruno Merkulis prisimena vieną atvejį, kuris jam įstrigo visam laikui. Tai buvo 13-metė mergaitė iš Švabijos regiono. Ji susirgo bornavirusu itin sunkia forma.
„Nepaisant visų intensyvios terapijos skyriaus gydytojų pastangų, jokios vilties nebuvo“, – sako jis. Šis tragiškas įvykis dar kartą parodė, koks pavojingas gali būti šis mažai žinomas patogenas.
Kas iš tiesų platina virusą
Pagrindiniu bornaviruso nešiotoju laikoma vadinamoji lauko pelė, kuri iš tiesų nėra tikra pelė. Ji, kaip ir ežys, priklauso vabzdžiaėdžių būriui ir dažniausiai gyvena pievose, apleistose teritorijose, laukų pakraščiuose bei soduose.
Roberto Kocho instituto analizė parodė įdomų dėsningumą: dauguma užsikrėtusių žmonių gyveno kaimo vietovėse, dažnai paskutiniuose kaimo namuose arba netoli atvirų laukų.
„Tai kol kas vienintelis aiškiai nustatytas rizikos veiksnys“, – teigia Lische-Starnecker. Artėjant žiemai ir pavasariui, šie gyvūnai priartėja prie žmonių gyvenamųjų vietų ieškodami maisto, todėl padidėja kontaktų su žmonėmis tikimybė.
Kaip apsisaugoti nuo užsikrėtimo
Nors konkrečių gydymo metodų dar nėra, ekspertai pabrėžia, kad prevencinės priemonės gali žymiai sumažinti riziką.
Jei namuose ar kieme randama negyva pelė – net jei ją parnešė katė – jokiu būdu nereikėtų jos liesti plikomis rankomis. Specialistai pataria ją pirmiausia apipurkšti dezinfekciniu skysčiu, užsimauti pirštines, įdėti į plastikinį maišelį ir išmesti į buitinių atliekų konteinerį.
Kompostavimo krūvas rekomenduojama įrengti kuo toliau nuo namų. Taip pat nereikėtų ilgai lauke palikti kačių ar šunų maisto, nes tai pritraukia lauko peles – pagrindines viruso nešiotojas.
Kodėl svarbu neprarasti budrumo
Nors bornaviruso atvejai itin reti, jų pasekmės dažniausiai būna labai sunkios. Būtent todėl mokslininkai ragina į šią grėsmę žiūrėti rimtai, net jei ji atrodo tolima.
Vis daugiau tyrimų, geresnė diagnostika ir didesnis visuomenės informuotumas gali padėti laiku atpažinti ligą ir galbūt ateityje rasti efektyvesnius gydymo būdus.
Kol kas svarbiausia žinutė išlieka ta pati: bornavirusas nėra plačiai paplitęs, tačiau jo pavojus realus. O paprastos atsargumo priemonės gali tapti patikimiausia apsauga nuo šio mažai žinomo, bet labai grėsmingo patogeno.
