Jau kelis dešimtmečius mūsų prekybos centrų lentynose ir ant virtuvės stalų karaliauja vienas išvaizda niekuo neišsiskiriantis, pūkuotas vaisius. Tačiau po neišvaizdžia odele slepiasi tikras lobis. Nors dažnas iš mūsų kivį sieja su egzotiškąja Naująja Zelandija, jo istorija ir savybės yra kur kas įdomesnės, o nauda sveikatai – tiesiog stulbinanti.
Šiandien kivis mums atrodo toks įprastas, lyg būtų augęs močiutės sode šalia obuolių, tačiau jo kelionė į pasaulinę šlovę buvo ilga ir vingiuota. Nors Naujoji Zelandija šiuo metu yra didžiausia šio vaisiaus eksportuotoja pasaulyje, o jos gyventojai netgi patys save išdidžiai vadina „kiviais“, tikroji šio ingrediento tėvynė yra visai kitur. Kivis yra kilęs iš tolimųjų Rytų – Azijos kontinento, o tiksliau – Kinijos, kur šie augalai buvo kultivuojami šimtmečius.
Savo dabartinį, visame pasaulyje atpažįstamą pavadinimą vaisius gavo tik XX a. pirmąjį dešimtmetį. Jis buvo pavadintas pagal Naujosios Zelandijos simbolį – neskraidantį paukštį kivį, dėl akivaizdaus išorinio panašumo: abu yra rudi, apvalūs ir šiek tiek „plaukuoti“. Nors patys zelandiečiai terminą „kivi“ naudoja tiek paukščiui, tiek vaisiui, tiek sau patiems apibūdinti, pasaulyje prigijo būtent vaisiaus pavadinimas.
Kas iš tikrųjų slepiasi po šiurkščia odele?
Kadangi kivis yra vienas iš tų „kasdienių egzotinių“ vaisių, dažnai nė nesusimąstome, kokią veislę dedame į pirkinių krepšelį. Tarp daugybės rūšių neabejotinai karaliauja viena – klasikinis žalias kivis, dar žinomas kaip „Hayward“. Šis pavadinimas kilo nuo sodininko, kuris jį išvedė ir padėjo pagrindus daugybei kitų veislių atsiradimui. Nors naujosios veislės gali skirtis skonio niuansais ar auginimo ypatumais, jos visos išlaiko tą patį šeimos braižą.
Pats vaisius auga ant lianinio augalo, priklausančio aktinidinių (Actinidiaceae) šeimai. Subrendęs kivis paprastai būna kiaušinio formos, apie 6 centimetrų dydžio, o jo paviršius padengtas smulkiais, nevalgomais plaukeliais. Tačiau tikrasis grožis atsiveria jį perpjovus: subrendusio vaisiaus minkštimas švyti ryškiai žalia spalva, o centrinė dalis yra balta, apsupta estetiško daugybės mažų juodų sėklyčių žiedo. Skonis – tai tobulas balansas tarp rūgštumo ir saldumo. Tinkamai sunokęs kivis yra neįtikėtinai sultingas, minkštas ir tiesiog tirpsta burnoje.
Kodėl dietologai jį dievina: daugiau vitamino C nei citrinoje
Tai nėra tik skanus desertas – tai vienas naudingiausių produktų, kurį galite vartoti kasdien. Dažnai manome, kad geriausias vitamino C šaltinis yra citrusiniai vaisiai, tačiau kivis čia yra tikras čempionas. Priklausomai nuo veislės, jis gali turėti net daugiau vitamino C nei apelsinai ar citrinos, todėl yra nepakeičiamas imuninės sistemos stiprintojas, ypač šaltuoju metų laiku.
Be to, šis vaisius veikia kaip galingas antioksidantas ir yra tikra mineralų kasykla: jame gausu folio rūgšties, magnio, kalio ir kaulams būtino kalcio. Dar vienas didelis privalumas – didelis ląstelienos kiekis, kuris būtinas sklandžiam virškinimui.
Besirūpinantiems kūno linijomis kivis yra idealus pasirinkimas. Remiantis BEDCA duomenų bazės informacija, 100 gramų kivių turi vos apie 52 kalorijas. Jame visiškai nėra riebalų, tačiau yra 1,9 gramo ląstelienos, šiek tiek baltymų ir angliavandenių. Dėl didelio vandens kiekio jis puikiai drėkina organizmą. Tyrimai taip pat rodo, kad kiviai pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis ir gali padėti mažinti širdies bei kraujagyslių ligų riziką. Tai vaisius, kuris stimuliuoja virškinimą ir tampa geriausiu draugu metant svorį.
Kaip parduotuvėje išsirinkti patį geriausią ir nesugadinti namuose?
Norint mėgautis geriausiu skoniu, viskas prasideda dar prie parduotuvės lentynos. Pirmiausia atkreipkite dėmesį į etiketę ir produkto kilmę. Paprastai prekybos centrus pasiekia vaisiai, kurie jau yra pasiekę idealų brandos lygį – tuomet juose susiformuoja natūralus cukrus ir atsiskleidžia tikrasis saldumas. Renkantis svarbiausia taisyklė – ieškoti aukso viduriuko. Vaisius neturi būti kietas kaip akmuo, bet ir ne pernelyg minkštas.
Parsinešus namo, svarbu žinoti keletą laikymo gudrybių. Kambario temperatūroje kiviai gali išbūti apie dvi savaites, tačiau tik tuo atveju, jei jie laikomi atokiau nuo tiesioginių saulės spindulių ir šilumos šaltinių.
Viena dažniausia klaida – kivių laikymas viename dubenyje su obuoliais. Obuoliai išskiria dujas, kurios žaibiškai pagreitina kitų vaisių nokimo procesą, todėl jūsų kiviai gali pernokti anksčiau laiko. Taip pat nepamirškite jų kartais pavartyti, kad jie negulėtų ant vieno šono per ilgai. Jei norite išlaikyti juos šviežius dar ilgiau, dėkite į šaldytuvą – ten nepažeisti vaisiai gali išbūti net iki mėnesio. Tiesa, prieš valgant geriausia juos trumpam išimti ir leisti sušilti iki kambario temperatūros – taip geriausiai atsiskleis jų skonis ir aromatas.
Įspėjimas: ši medžiaga skirta tik edukaciniams tikslams ir nėra medicininė konsultacija. Informacija skirta supažindinti jus su galimais ligų simptomais, priežastimis ir nustatymo metodais, tačiau neturėtų būti naudojama savidiagnostikai ar savigydai. „KAIPKADA.LT” neatsako už diagnozes, nustatytas remiantis svetainės medžiaga. Kilus sveikatos problemų, būtinai kreipkitės į kvalifikuotą gydytoją.
