Ar gali būti, kad mūsų pačių organizmas jau turi natūralų apsaugos mechanizmą, kuris padeda kovoti su dantų ėduonimi? Naujas Danijos mokslininkų tyrimas rodo, jog taip. Orhuso universiteto specialistai aptiko seilėse esančią medžiagą, galinčią reikšmingai sumažinti cukraus daromą žalą dantims ir pakeisti požiūrį į burnos higieną.
Šis atradimas atveria duris visiškai naujiems prevencijos būdams – galbūt ateityje kovai su ėduonimi nereikės sudėtingų procedūrų, o pakaks paprastų kasdienių priemonių.
Mažas eksperimentas, atnešęs didelį proveržį
Tyrimas prasidėjo gana neįprastai. Dvylika savanorių keturias dienas nešiojo specialius dantų protezus, sukurtus tam, kad ant jų galėtų formuotis bakterijų apnašos. Tikslas buvo paprastas, bet ambicingas – išsiaiškinti, ar natūraliai burnoje esanti medžiaga gali paveikti šių apnašų sudėtį ir sumažinti jų žalingą poveikį.
Rezultatai pranoko lūkesčius. Mokslininkai nustatė, kad amino rūgštis argininas geba pakeisti bakterijų biofilmą taip, jog sumažėja rūgštingumas ir kartu – dantų ėduonies rizika. Šie duomenys neseniai paskelbti prestižiniame moksliniame žurnale International Journal of Oral Science.
Kas iš tikrųjų sukelia dantų ėduonį?
Dantų ėduonis yra viena labiausiai paplitusių sveikatos problemų pasaulyje. Daugelis įpratę manyti, kad pagrindinis kaltininkas yra cukrus. Tačiau tikrasis priešas – ne pats cukrus, o bakterijos, kurios juo minta.
Kai valgome saldų maistą, burnoje esančios bakterijos pradeda fermentuoti cukrų ir išskiria rūgštis. Šios rūgštys pamažu ardo dantų emalį ir sukelia ėduonį. Problema dar labiau paaštrėja dėl bakterijų biofilmų – lipnių apnašų, kurios tvirtai prilimpa prie dantų paviršiaus ir sudaro idealią terpę kenksmingiems mikroorganizmams.
Įprastas dantų valymas ne visada sugeba visiškai pašalinti šias apnašas, todėl mokslininkai ilgą laiką ieškojo būdų, kaip pakeisti jų sudėtį iš vidaus.
Argininas – natūrali apsauga, kurią jau turime
Čia į sceną žengia argininas. Tai amino rūgštis, kuri natūraliai gaminama žmogaus organizme ir taip pat gaunama su maistu – ypač iš baltymų turinčių produktų.
Pasirodo, argininas skatina naudingų burnos bakterijų augimą. Šios bakterijos turi specialų mechanizmą, vadinamą arginino deiminazės sistema (ADS), leidžiančią argininą paversti šarminiais junginiais. O šie junginiai neutralizuoja rūgštis ir padidina burnos pH lygį.
Kitaip tariant, argininas padeda atkurti pusiausvyrą burnoje: mažina kenksmingų, rūgštis gaminančių bakterijų kiekį ir stiprina tas, kurios padeda apsaugoti dantis.
Kaip vyko tyrimas?
Eksperimento dalyviams buvo duoti specialūs protezai, ant kurių galėjo formuotis bakterijų biofilmai. Kiekvieną dieną savanoriai protezus panardindavo į cukraus tirpalą, kad būtų skatinamas apnašų susidarymas.
Vėliau vienoje protezo pusėje buvo tepamas argininas, o kitoje – paprastas distiliuotas vanduo, kuris atliko kontrolinės medžiagos vaidmenį.
Po keturių dienų mokslininkai išsamiai išanalizavo susidariusias apnašas. Rezultatai buvo aiškūs: argininu apdorotose vietose rūgštingumas buvo gerokai mažesnis. Tai reiškia, kad žalingas cukraus poveikis buvo neutralizuotas daug efektyviau.
Tyrimo vadovė Yumi C. Del Rey paaiškino, kad argininas padėjo išlaikyti aukštesnį pH lygį net praėjus 10 ir 35 minutėms po cukraus poveikio – būtent tuo metu, kai dantys paprastai patiria didžiausią riziką.
Pokyčiai bakterijų pasaulyje
Naudodami genetinio sekos nustatymo metodus, mokslininkai ištyrė, kokios bakterijos dominavo apnašose. Paaiškėjo, kad argininas sumažino Streptococcus mitis/oralis bakterijų – vienų pagrindinių rūgšties gamintojų – kiekį.
Tuo pat metu padidėjo naudingų bakterijų, galinčių efektyviai metabolizuoti argininą ir neutralizuoti rūgštis, dalis. Kitaip tariant, pasikeitė visa burnos mikrobiomo pusiausvyra.
Be to, buvo nustatyta, kad argininas keičia ir pačių apnašų struktūrą. Jos tampa mažiau agresyvios ir mažiau pavojingos dantų emaliui.
Ką tai gali reikšti ateityje?
Orhuso universiteto mokslininkų atradimas gali turėti didžiulę reikšmę praktinei odontologijai. Argininas galėtų tapti svarbia sudedamąja dalimi dantų pastose, burnos skalavimo skysčiuose ir kitose kasdienėse burnos priežiūros priemonėse.
Ypač didelę naudą tai galėtų atnešti žmonėms, kuriems kyla didesnė ėduonies rizika – vaikams, paaugliams ar pacientams, turintiems burnos sausumo problemų.
Svarbu ir tai, kad argininas yra visiškai natūrali ir saugi medžiaga. Jis jau dabar yra mūsų seilėse ir kasdienėje mityboje, todėl jo naudojimas nekeltų papildomos rizikos.
Dar laukia tolesni tyrimai
Nors rezultatai labai daug žadantys, mokslininkai pripažįsta, kad dar reikia išsiaiškinti, kaip argininą efektyviausiai integruoti į kasdienius produktus. Taip pat pastebėta, kad skirtingi žmonės į gydymą reagavo nevienodai – tai rodo, jog burnos mikrobiomas yra labai individualus.
Vis dėlto pagrindinė žinia aiški: mūsų pačių organizmas turi galingą įrankį kovai su ėduonimi, tereikia išmokti jį tinkamai panaudoti.
Galbūt netolimoje ateityje kova su dantų ėduonimi taps kur kas paprastesnė – ir prasidės ne odontologo kabinete, o tiesiog mūsų pačių seilėse.
