Daugeliui žmonių apsipirkimas internetu atrodo patogus ir malonus laiko praleidimo būdas. Užtenka kelių paspaudimų – ir naujas pirkinys jau pakeliui. Tačiau naujausias Suomijoje atliktas mokslinis tyrimas parodė visiškai netikėtą rezultatą: naršymas internetinėse parduotuvėse žmonėms kelia daugiau streso nei naujienų skaitymas, elektroninio pašto tikrinimas ar net kai kurios pramoginės veiklos internete.
Aalto universiteto mokslininkų atliktas tyrimas atskleidė, kad ne visos veiklos internete žmogų veikia vienodai. Kai kurios jų ramina, o kitos – priešingai, didina įtampą ir emocinį nuovargį.
Milžiniškas tyrimas su realiais duomenimis
Šis tyrimas, paskelbtas žurnale Journal of Medical Internet Research, išsiskiria savo apimtimi ir metodika. Mokslininkai net septynis mėnesius stebėjo 1500 suaugusių interneto vartotojų elgesį. Analizė apėmė apie 47 milijonus apsilankymų interneto svetainėse ir daugiau nei 14 milijonų programėlių naudojimo atvejų.
Svarbu tai, kad tyrėjai rėmėsi ne tik žmonių atsakymais apklausose, bet ir realiais veiklos internete duomenimis. Tokia metodika leido daug tiksliau įvertinti, kurios veiklos dažniausiai siejamos su padidėjusiu stresu.
Rezultatai parodė aiškią tendenciją – kuo aktyviau žmogus naudojasi internetu, tuo didesnė tikimybė, kad jis patirs daugiau streso kasdieniame gyvenime. Ypač tai galioja tiems, kurie jau ir taip jaučia įtampą darbe ar asmeniniame gyvenime.
Kodėl būtent apsipirkimas kelia tiek streso?
Daug kam gali atrodyti keista, kad internetinės parduotuvės – veikla, kuri dažniausiai siejama su malonumu ir pramoga – pasirodė esanti vienas didžiausių streso šaltinių.
Mokslininkai aiškina, kad apsipirkimas internete dažnai sukelia vadinamąją sprendimų perkrovą. Didžiulis pasirinkimas, nuolatiniai pasiūlymai, akcijos, riboto laiko nuolaidos ir reklaminiai pranešimai verčia žmogų jaustis spaudžiamu priimti greitus sprendimus.
Be to, apsipirkimas internete neretai sukelia finansinę įtampą. Žmonės praleidžia daugiau laiko lygindami kainas, bijodami permokėti ar padaryti neteisingą pasirinkimą. Visa tai pamažu virsta psichologiniu spaudimu, kurio dažnai net nepastebime.
Kas dar kelia įtampą internete?
Tyrimas parodė, kad padidėjusį stresą dažniau patiria ir tie vartotojai, kurie daug laiko praleidžia:
- vaizdo įrašų platformose, pavyzdžiui, „YouTube“,
- transliacijų paslaugose,
- internetiniuose žaidimuose.
Įdomu tai, kad socialiniai tinklai ypač stipriai veikia žmones, kurie jau ir taip jaučia didelį stresą. Tokiems vartotojams socialinių tinklų naudojimas net du kartus dažniau sukelia įtampą nei internetiniai žaidimai.
Mokslininkai pastebi, kad socialinėse platformose žmonės nuolat lygina save su kitais, stebi svetimus gyvenimus, reaguoja į naujienas ir komentarus – visa tai gali kelti nerimą, nepasitikėjimą savimi ir emocinį išsekimą.
Netikėta išvada: naujienos ir el. paštas gali raminti
Vienas įdomiausių tyrimo atradimų – veiklos, kurios paprastai laikomos stresą keliančiomis, ne visada tokios yra. Paaiškėjo, kad daugelis žmonių, kurie reguliariai skaito elektroninius laiškus ar naršo naujienų portaluose, jaučiasi netgi ramiau.
Tyrėjai pabrėžia, kad jie analizavo tik laiką, praleistą naujienų svetainėse, o ne patį turinį. Tai reiškia, kad žmones ramina pats informacijos gavimo procesas, o ne būtinai teigiamos naujienos.
Netikėtas buvo ir dar vienas rezultatas – dalis respondentų teigė, kad trumpalaikis pramoginio turinio žiūrėjimas suaugusiesiems taip pat padeda sumažinti įtampą. Mokslininkai tai aiškina kaip trumpą emocinę pertrauką nuo kasdienio streso.
Kas labiausiai linkęs patirti stresą?
Tyrimas atskleidė ir tam tikrus demografinius skirtumus. Pavyzdžiui, moterys vidutiniškai nurodė didesnį streso lygį nei vyrai. Taip pat pastebėta, kad stresas mažėja su amžiumi ir didėjant pajamoms.
Tai rodo, kad interneto sukeliama įtampa dažnai susijusi ne tik su pačia veikla, bet ir su bendru žmogaus gyvenimo kontekstu: finansiniu stabilumu, darbo krūviu, emocine būsena.
Pirmasis tokio tipo tyrimas
Mokslininkai pabrėžia, kad tai vienas pirmųjų tyrimų pasaulyje, kuriame realūs interneto naudojimo duomenys buvo derinami su psichologinėmis apklausomis. Dėl to rezultatai laikomi itin patikimais ir reikšmingais.
Anksčiau dauguma panašių tyrimų rėmėsi tik pačių žmonių pateikta informacija, kuri dažnai būna subjektyvi ir netiksli. Šį kartą tyrėjai galėjo matyti tikrą vartotojų elgesį internete ir susieti jį su emocine savijauta.
Ką tai reiškia kasdieniam gyvenimui?
Šis tyrimas primena, kad internetas – ne tik naudingas įrankis, bet ir galimas streso šaltinis. Ypač tai pasakytina apie nuolatinį naršymą internetinėse parduotuvėse, kur pasirinkimų gausa gali varginti labiau nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Ekspertai pataria sąmoningiau planuoti laiką internete, riboti impulsyvų apsipirkimą ir stebėti, kokios veiklos iš tiesų kelia gerą savijautą, o kurios – tik didina įtampą.
Kartais geriausias būdas sumažinti stresą yra paprastas – trumpam atsitraukti nuo ekranų ir leisti sau pailsėti nuo nuolatinio informacijos srauto.
