Gausus sniegas ir žiemos pramogos vilioja gyventojus daugiau laiko leisti lauke – žmonės leidžiasi į slidinėjimo trasas, čiuožia snieglentėmis ar rogutėmis, traukia į pačiūžų arenas arba tiesiog renkasi ilgesnius pasivaikščiojimus. Tačiau kartu su aktyvumu grįžta ir kasmetinis žiemos palydovas – traumos, kurių sausį fiksuojama gerokai daugiau.
Draudikai pastebi, kad šių metų pradžia išsiskiria nelaimingų atsitikimų skaičiumi: per dieną registruojama apie 30 pranešimų apie patirtas traumas, o tai yra 7 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.
„Šį sausį fiksuojame ryškų nelaimingų atsitikimų pagausėjimą – per dieną gauname apie 30 pranešimų apie patirtą traumą, tai yra 7 procentais daugiau nei šiuo laikotarpiu pernai. Tarp jų dominuoja kaulų lūžiai, įvairūs sumušimai“, – sako Laimonas Garbenčius, „Swedbank“ draudimo bendrovės Klientų aptarnavimo ir žalų administravimo departamento vadovas.
Daugiausia – lūžiai ir raiščių pažeidimai
Specialistų teigimu, žiema yra metų laikas, kai traumų padaugėjimas tampa beveik dėsningas. Slidūs šaligatviai, sniegu užnešti laiptai, netikėtai pasikeičiančios oro sąlygos – visa tai didina tikimybę paslysti, kristi ir susižeisti net visiškai įprastose situacijose.
Dažniausiai registruojami:
pėdų, blauzdikaulių, riešo, dilbio ar plaštakos lūžiai, taip pat sausgyslių ir raiščių traumos – nuo patempimų iki rimtų plyšimų. Draudikai atkreipia dėmesį, kad dalis sužalojimų fiksuojama ir eismo įvykiuose, kurių rizika žiemą taip pat išauga.
Traumos brangsta: vidutinė išmoka padidėjo beveik 14 procentų
Nors bendras žalų skaičius per praėjusius metus buvo mažesnis nei 2024-aisiais, draudimo bendrovės statistika rodo kitą tendenciją: vienos žalos kaina auga.
Skaičiuojama, kad 2025 metais vidutinė išmoka vienai žalai padidėjo beveik 14 proc. – nuo maždaug 548 eurų iki 623 eurų. Draudikų vertinimu, tai signalizuoja, jog vis dažniau fiksuojamos sudėtingesnės traumos, kurioms prireikia operacijų ar ilgesnio gydymo.
„Sausį registravome žalą, kai klientas slidinėdamas ir darydamas sudėtingesnį manevrą krito ant kairės kojos ir susilaužė blauzdikaulį. Buvo atlikta operacija, klientui teko 14 dienų praleisti gydymo įstaigoje. Tokios traumos išmoka siekė 4100 eurų“, – pasakoja L. Garbenčius.
Pasak jo, toks atvejis primena, kad net trumpas savaitgalio išvykimas į trasas gali baigtis ne tik skausmu, bet ir rimtu finansiniu iššūkiu.
Kelionėse žalų daugiau: slidinėjimo šalyse jos šokteli kelis kartus
Didėjanti traumų statistika matoma ne tik Lietuvoje. „Swedbank“ kelionių draudimo duomenys rodo, kad žiemos sezono metu išauga ir su kelionėmis susijusių žalų skaičius, ypač tuomet, kai gyventojai vyksta slidinėti į užsienį.
Skaičiuojama, kad 2025 m. žiemos laikotarpiu žalų buvo 19 proc. daugiau nei metų vidurkis. O tokiose populiariose slidinėjimo kryptyse kaip Austrija, Italija, Prancūzija ar Slovakija, sezono piko metu žalų registruojama net 2–3 kartus daugiau nei įprastai.
„Dažniausiai kelionėse patiriamos kelio sąnario ir raiščių traumos, peties sužalojimai, rankų lūžiai, o sunkesniais atvejais – galvos ar stuburo traumos“, – sako L. Garbenčius.
Pasak jo, užsienyje tokios traumos neretai reiškia ne tik gydymą, bet ir papildomus kaštus: specialų transportą, ilgesnį buvimą ligoninėje, o kartais – net užsakomąjį skrydį namo. Pasitaiko atvejų, kai reikia pasinaudoti sraigtasparnio paslauga, kurios išlaidas padengia draudimas.
Kaip sumažinti riziką: svarbiausia – realistiškai įvertinti jėgas
Draudikai pabrėžia, kad nemaža dalis nelaimių įvyksta tuomet, kai žmonės pervertina savo galimybes arba nepasirūpina saugumu. Todėl tiek žiemos pramogoms Lietuvoje, tiek kelionėms į užsienį rekomenduojama pasiruošti atsakingai: rinktis pagal įgūdžius tinkamas trasas, laikytis taisyklių ir dėvėti apsaugas.
Kelionėse taip pat svarbu suprasti, kokia medicininė apsauga galioja. Europos sveikatos draudimo kortelė gali padėti padengti būtinosios medicinos pagalbos išlaidas ES šalyse, tačiau ji taikoma tik viešajame sektoriuje ir neapima papildomų kaštų.
Tai ypač aktualu slidinėjimo kurortuose, kur gydymo paslaugas dažnai teikia privačios klinikos. Neturint kelionių draudimo, gali tekti arba pačiam apmokėti paslaugas, arba sutikti vykti į kitame mieste esančią valstybinę įstaigą.
„Planuojant aktyvų poilsį ar keliones žiemos sezonu svarbu aiškiai suprasti, kokia apsauga taikoma skirtingose situacijose ir kokios jos ribos. Tai leidžia iš anksto įvertinti galimus scenarijus ir išvengti netikėtumų įvykus traumai“, – pabrėžia L. Garbenčius.
