Lėkštėje traškius, žalius smidrų stiebus, kurie ne tik dieviškai skanūs, bet ir naudingi jūsų kūnui. Smidras – tikra Viduržemio jūros dietos žvaigždė, žavinti skoniu ir maistinėmis savybėmis. Ši superdaržovė gausi antioksidantų, turi šlapimą varančių savybių bei vitaminų, kurie įvairiai palaiko sveikatą. Norite sužinoti, kodėl smidras yra puikus priedas prie jūsų mitybos ir kaip išnaudoti jo teikiamą naudą? Skaitykite toliau ir pasisemkite įkvėpimo įtraukti smidrus į savo patiekalus!
Kodėl smidras – supermaistas?
Smidras – ne tik kulinarinis skanėstas, bet ir tikra maistinių medžiagų saugykla. Tai Viduržemio jūros virtuvės kertinis produktas, garsėjantis šiomis savybėmis:
- Antioksidantai: gausu vitamino C, vitamino E ir beta karoteno, kurie kovoja su laisvaisiais radikalais ir lėtina ankstyvą senėjimą.
- Šlapimą varantis poveikis: apie 80 % vandens ir daug kalio padeda pašalinti skysčius iš organizmo, mažina tinimą ir valo kūną.
- Mažai kalorijų: vos apie 20 kcal / 100 g, nėra cholesterolio ir riebalų – puikiai tinka svorio kontrolei.
- Skaidulos: gausus kiekis palaiko žarnyno sveikatą ir suteikia sotumo jausmą ilgesniam laikui.
Smidras – puikus pasirinkimas kiekvienam, norinčiam suderinti skonį ir gerą savijautą.
Smidrų nauda sveikatai
- Stiprina imunitetą: vitaminas C padeda organizmui kovoti su infekcijomis.
- Saug oregėjimą: beta karotenas ir liuteinas palaiko akių sveikatą ir mažina kataraktos riziką.
- Skatina kraujo gamybą: folio rūgštis būtina raudonųjų kraujo kūnelių gamybai, svarbi nėščiosioms ir vaikams.
- Gerina virškinimą: skaidulos aktyvina žarnyną, apsaugo nuo vidurių užkietėjimo ir padeda valdyti svorį.
- Valo organizmą: diuretinės savybės padeda šalinti toksinus ir mažinti tinimus.
- Apsaugo nuo degeneracinių ligų: laukinis smidras – vienas stipriausių natūralių antioksidantų, saugantis nuo širdies ir kraujagyslių ligų.
Istorija ir kilmė
Smidras priklauso smidrinių (Asparagaceae) šeimai ir Viduržemio jūros regione vartojamas jau tūkstančius metų. Jo auginimas prasidėjo senovės Egipte prie Tigro ir Eufrato, kur derlingos žemės sudarė palankias sąlygas. Graikai ir romėnai vertino smidrą dėl skonio ir naudos sveikatai, o jų dėka auginimas paplito po Europą. Viduramžiais buvo primirštas, bet renesanso laikais vėl išpopuliarėjo ir tapo neatsiejama virtuvės dalimi.
Kaip vartoti smidrus virtuvėje
- Virti ar garinti: pagardinti alyvuogių aliejumi, citrinos sultimis ir druska.
- Kepti orkaitėje ar ant grotelių: su česnaku, alyvuogių aliejumi ir parmezanu.
- Salotose: plonai supjaustyti žali smidrai dera su riešutais, feta ar granatų sėklomis.
- Kiaušinių patiekaluose: omletuose ar frittatoje.
- Sriubose ir rizotuose: suteikia skonio, spalvos ir elegancijos.
- Pastoje: su pilno grūdo makaronais ir pesto – sveikas patiekalas.
👉 Rinkitės šviežius, standžius stiebus su tvirtomis viršūnėlėmis. Laikykite šaldytuve įvyniotus į drėgną audinį, kad ilgiau išliktų švieži.
Papildomi patarimai
- Žali ar violetiniai: žali smidrai – maistingi ir universalūs, violetiniai – saldesni, puikiai tinka desertams ar dekorui.
- Paruošimas: nulaužkite medingą kotelio galą prieš gamindami.
- Sveiki deriniai: patiekite su žuvimi, vištiena, bolivine balanda ar pilno grūdo produktais.
- Laikymas: šaldytuve – iki savaitės.
- Laukiniai smidrai: intensyvesnio skonio ir turtingesni antioksidantų.
- Įvairovė: išbandykite keptus svieste ar su balzaminiu padažu.
Kodėl verta rinktis smidrus?
Smidrai – ne tik skanūs, bet ir itin sveiki. Mažai kalorijų, daug skaidulų, šlapimą varantis poveikis – idealiai tinka svorio kontrolei, tinimų mažinimui ir organizmo valymui. Antioksidantai saugo nuo senėjimo ir degeneracinių ligų. Smidrai lengvai pritaikomi virtuvėje, todėl puikiai tinka tiek kasdieniams, tiek šventiniams patiekalams.
