Pasaulinės vandens dienos proga paskelbti naujausi tyrimo duomenys rodo, kad Lietuvos gyventojų požiūris į vandens vartojimą keičiasi. Nors šalyje turime gausius aukštos kokybės požeminio vandens išteklius, vis daugiau žmonių pradeda galvoti apie šio resurso tausojimą ne tik dėl mažesnių sąskaitų, bet ir dėl aplinkos apsaugos.
Didžiausios šalies vandentvarkos bendrovės „Vilniaus vandenys“ užsakymu atlikta „Spinter tyrimų“ apklausa atskleidė, kad 58 proc. gyventojų vandenį taupo siekdami tausoti gamtos išteklius, o 57 proc. tai daro norėdami sumažinti komunalines išlaidas. Tai rodo, kad ekologiniai motyvai visuomenėje tampa beveik tokie pat svarbūs kaip ir ekonominiai.
Gyventojai galvoja ir apie ateities kartas
Tyrimas taip pat parodė, kad dalis visuomenės vandens taupymą vertina kaip ilgalaikę investiciją į ateitį. Net 30 proc. respondentų teigia vandenį taupantys tam, kad jo nepritrūktų ateities kartoms.
Tokį požiūrį sustiprina ir pasaulinė statistika. Jungtinių Tautų duomenimis, kas ketvirtas žmogus pasaulyje neturi saugaus geriamojo vandens, o maždaug kas antras neturi prieigos prie tinkamai tvarkomų sanitarinių paslaugų.
Europoje situacija taip pat nėra vienareikšmė – Europos aplinkosaugos agentūra skaičiuoja, kad vandens trūkumas kasmet paveikia apie 20 proc. žemyno teritorijos ir net 30 proc. gyventojų.
Lietuva turi gausius vandens išteklius, tačiau požiūris keičiasi
„Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius Saulius Savickas sako, kad Lietuvoje vandens išteklių trūkumo problema kol kas nėra aktuali. Šalis turi kelis kartus daugiau požeminio gėlo vandens, nei jo sunaudojama.
Tačiau visuomenės požiūris pamažu keičiasi.
„Ilgą laiką vandenį taupydavome daugiausia dėl ekonominių priežasčių. Šiandien matome, kad žmonės vis dažniau galvoja ir apie aplinkos apsaugą“, – pažymi S. Savickas.
Vis daugiau žmonių renkasi vandenį iš čiaupo
Tyrimas taip pat parodė augantį pasitikėjimą vandeniu iš čiaupo. 56 proc. gyventojų supranta, kad gerdami čiaupo vandenį prisideda prie aplinkos apsaugos, nes taip sumažinamas plastiko naudojimas ir transportavimo poveikis aplinkai.
Be to, 64 proc. apklaustųjų žino, kad vanduo Lietuvoje išgaunamas iš giliųjų požeminių gręžinių, todėl pasižymi aukšta kokybe ir natūraliu tyrumu.
Jeigu iki šiol dažniau rinkdavotės buteliuose parduodamą vandenį, verta bent kartais pabandyti gerti vandenį iš čiaupo – taip galima sumažinti plastiko atliekų kiekį.
Technologijos padeda taupyti vandenį
Vilniuje jau aktyviai diegiamos technologijos, padedančios efektyviau naudoti vandens išteklius. Kas antro vilniečio namuose jau įrengti išmanūs vandens skaitikliai, kurie leidžia tiksliau stebėti sunaudojamo vandens kiekį.
Didelis dėmesys skiriamas ir nuotekų valymui. Rekonstruota Vilniaus nuotekų valykla gali sulaikyti net iki 12 mikronų dydžio daleles – tai maždaug penkis kartus mažiau nei žmogaus plauko storis.
Tokiu būdu sumažinamas taršos patekimas į Neries upę ir Baltijos jūrą.
Klimato kaita kelia naujų iššūkių
Nors Lietuva šiuo metu turi pakankamai vandens išteklių, dalis gyventojų nerimauja dėl ateities. Apklausos duomenimis, 60 proc. respondentų mano, kad ateityje gali kilti geriamojo vandens trūkumo rizika, o tiek pat mano, kad vandens ištekliams įtakos turės klimato kaita.
Dėl šios priežasties visoje Europoje vis daugiau dėmesio skiriama vandens išteklių apsaugai. Europos Parlamentas jau inicijavo vadinamąją „Blue Deal“ strategiją, kurios tikslas – stiprinti vandens apsaugą ir skatinti tvarų jo naudojimą visoje Europos Sąjungoje.
Paprasti įpročiai gali turėti didelę reikšmę
Specialistai pabrėžia, kad net nedideli kasdieniai įpročiai gali padėti tausoti vandens išteklius. Trumpesnis dušas, laiku sutvarkyti vandens nuotėkiai ar vandens vartojimo stebėjimas – paprasti sprendimai, kurie ilgainiui gali turėti reikšmingą poveikį.
Todėl verta bent kartais atkreipti dėmesį į tai, kiek vandens sunaudojame kasdien. Maži pokyčiai buityje gali padėti ne tik sumažinti sąskaitas, bet ir prisidėti prie aplinkos apsaugos.
