Kovas mano sode visada prasideda tuo pačiu ritualu – pasiimu genėjimo žirkles ir einu apžiūrėti obelų. Būtent šiuo metu sprendžiasi labai svarbus dalykas: ar medis vasarą duos gausų derlių, ar tik išleis krūvą nereikalingų ūglių. Iš patirties galiu pasakyti, kad daugelis sodininkų šio darbo bijo be reikalo. Pagrindinė baimė – netyčia nupjauti šakas, ant kurių turėjo augti obuoliai.
Tačiau laikui bėgant supratau vieną paprastą taisyklę: teisingas genėjimas ne sumažina, o padidina derlių. Svarbiausia žinoti, kada ir ką tiksliai pjauti. Kovo mėnuo tam dažniausiai yra pats tinkamiausias.
Kada pradedu genėti obelis
Aš niekada neskubu imti žirklių vos tik atšyla. Pirmiausia stebiu temperatūrą ir pačius pumpurus. Idealus momentas ateina tada, kai dienomis laikosi maždaug +3–+7 °C temperatūra, tačiau pumpurai dar nėra pradėję busti.
Tokiu metu pumpurai atrodo kaip maži rudi žvyneliai. Jei pastebiu, kad jie pradeda žaliuoti, vadinasi, jau pavėlavau – medis pradeda aktyviai vegetuoti, o žaizdos gyja daug lėčiau.
Kita klaida, kurios stengiuosi vengti – genėti esant stipriam šalčiui. Jei temperatūra nukrenta žemiau –5 °C, mediena tampa trapi ir pjūviai būna nelygūs.
Kaip atskiriu šakas, kurias reikia pjauti
Anksčiau man buvo sunkiausia suprasti, kurios šakos duos vaisių, o kurios tik atims jėgas iš medžio. Kai tai išmokau atskirti, genėjimas tapo daug paprastesnis.
Visų pirma pašalinu vadinamuosius vilkūglius. Tai vertikalūs, stipriai į viršų augantys ūgliai. Jie atrodo galingi ir energingi, tačiau beveik niekada neduoda vaisių. Tokie ūgliai tik sunaudoja medžio energiją, todėl juos drąsiai išpjaunu.
Visai kitaip atrodo vaisinės šakelės. Jos paprastai būna trumpos, šiek tiek kreivos, su stambiu apvaliu pumpuru gale. Kai pamatau tokią šakelę, jos neliečiu – būtent čia ateityje atsiras obuoliai.
Laikui bėgant išmokau pastebėti, kad kuo tokia šakelė trumpesnė ir labiau gumbuota, tuo ji vertingesnė derliui.
Viena taisyklė, kurią visada taikau genėdamas
Genėdamas stengiuosi laikytis paprastos taisyklės – pjauti „į žiedą“. Tai reiškia, kad šaka pašalinama prie pat natūralaus sustorėjimo jos pagrinde.
Stengiuosi nepalikti kelmų. Paliktas kelmas tampa vieta, kur gali patekti infekcijos, grybeliai ar kenkėjai. Toks pjūvis gyja daug prasčiau.
Pirmiausia pašalinu viską, kas:
- yra sausa
- pažeista ar nulūžusi
- auga į vainiko vidų ir užstoja šviesą
Obelims labai svarbi saulė. Jei vainikas tampa per tankus, medis daugiau energijos skiria lapams, o ne vaisiams.
Triukas, kurį naudoju vietoj nuolatinio pjovimo
Laikui bėgant pastebėjau dar vieną gudrybę. Ne visada būtina šaką nupjauti – kartais pakanka ją palenkti.
Kol šakelė dar lanksti, ją galima prilenkti beveik horizontaliai ir pritvirtinti. Veikia paprastas gamtos principas: vertikalios šakos linkusios augti, o horizontalios – derėti.
Po metų ar dviejų ant tokių šakų dažnai atsiranda pirmieji vaisiai.
Kaip elgiuosi su senomis obelimis
Su senais medžiais visada dirbu atsargiau. Anksčiau bandžiau vienu metu stipriai atjauninti seną obelį, tačiau tai buvo klaida.
Jei per vieną sezoną pašalinu per daug didelių šakų, medis patiria stresą ir pradeda leisti dar daugiau vilkūglių. Todėl dabar laikau paprastą principą – per sezoną pašalinu tik vieną ar dvi stambias šakas.
Tokiu būdu medis pamažu atsinaujina ir nepatiria šoko.
Ko jau seniai nebedarau po genėjimo
Anksčiau, kaip ir daugelis sodininkų, pjūvius tepdavau sodo tepalu. Tačiau vėliau supratau, kad tai ne visada geriausias sprendimas.
Po storu parafino ar dervos sluoksniu kartais kaupiasi drėgmė ir prasideda puvimas. Maži, tvarkingi pjūviai dažniausiai puikiai užgyja patys. Jei pjūvis didesnis, naudoju specialius kvėpuojančius preparatus, skirtus žaizdoms apsaugoti.
Ką darau su nupjautomis šakomis
Anksčiau visas nupjautas šakas tiesiog sudegindavau sode. Dabar taip darau tik su tomis, kurios yra sergančios ar turi kenkėjų požymių.
Sveikas šakas susmulkinu ir naudoju mulčiui arba kompostui. Tai puikus būdas grąžinti organines medžiagas atgal į sodą.
Per daugelį metų supratau vieną svarbią tiesą – obelis yra labai atsparus medis. Net jei kartais nupjaunu daugiau, nei planavau, medis dažniausiai greitai atsigauna. Tačiau kai genėjimas atliekamas apgalvotai, rezultatas būna dar geresnis – stipresnis medis ir daug daugiau obuolių vasaros pabaigoje.
O kaip jūs genite savo obelis – ar dar tik ruošiatės imti žirkles, ar jau spėjote atlikti pavasarinį genėjimą? Pasidalykite savo patirtimi.
