Velykų savaitgalis čia pat — ir su juo tas pažįstamas jausmas prie kasos. Ar maisto produktai tikrai brangsta, ar tiesiog taip atrodo? Skaičiai sako viena, o lietuvių kišenės — kita.
Maistas brangsta — skaičiai neapgauna
Statistikos departamento duomenys rodo, kad maisto produktų kainos Lietuvoje per pastaruosius dvejus metus augo nuosekliai. Mėsa, pieno produktai, kiaušiniai ir duona — visa tai šiandien kainuoja žymiai daugiau nei prieš ketverius metus. Velykų laikotarpiu šis augimas jaučiamas dar aštriau, nes šventinis stalas reikalauja specifinių produktų, kurių paklausa per trumpą laiką smarkiai išauga.
Kiaušiniai — neatsiejamas Velykų atributas — pabrango. Kumpio ir rūkytos mėsos kainos taip pat pakilo. Šviežia žuvis, kurią daugelis lietuvių perka Didįjį penktadienį laikydamiesi tradicijos, kainuoja žymiai daugiau nei prieš kelerius metus. Daržovės — laiškiniai svogūnai, ridikėliai, salotų lapai — pavasarį visada brangesni nei vasarą, kai prasideda vietinis sezonas.
Kodėl Velykos jaučiasi brangesnės nei kitos šventės
Kalėdų ir Naujųjų metų stalui žmonės ruošiasi kelis mėnesius — pirkimai išsidėsto per ilgesnį laikotarpį. Velykoms viskas perkama per vieną ar dvi savaites. Tai reiškia, kad visos išlaidos krenta vienu metu — ir suma atrodo didelė net jei atskiri produktai nepabrangs drastiškai.
Be to, Velykų stalas Lietuvoje turi savo specifiką — jis negali būti bet koks. Reikia kiaušinių, reikia kumpio, reikia šviežios duonos, reikia sūrio ir krienų. Tai ne produktai, kuriuos galima lengvai pakeisti pigesne alternatyva neprarandant šventinės nuotaikos. Būtent dėl to lietuviai jaučia spaudimą — net ir tie, kurie stengiasi taupyti.
Kaip lietuviai prisitaiko
Pardavėjai didžiuosiuose Lietuvos turgavietėse pastebi, kad pirkėjai šiemet tapo gudresniai. Vietoj brangesnės jūrinės žuvies dažniau renkamasi vietinė upėtakis ar silkė. Vietoj pirkto kumpio — naminis arba pigesnė alternatyva iš vietos mėsininkų. Šviežios daržovės perkamos tik būtiniausios — be pertekliaus.
Vis daugiau žmonių Velykų stalą ruošia remdamiesi tuo, ką turi namuose ar gauna iš kaimo giminių — naminiai kiaušiniai, savi svogūnai, naminis kumpisas. Tai ne tik taupymas — tai sugrįžimas prie tradicijų, kurios Lietuvoje visada buvo stiprios.
Ką sako patys lietuviai
Nuomonės skiriasi. Vieni sako, kad Velykoms išleis 150–200 eurų ir tradicijų neatsisakys — šeima didelė, visi susirinks, reikia padoraus stalo. Kiti džiaugiasi, kad turi naminių produktų ir išleis minimaliai. Treti atvirai prisipažįsta, kad šiemet bus kuklesni — pirks tik tai, ko tikrai reikia, be jokio nereikalingo švaistymo.
Tačiau vienas dalykas bendras visiems — Velykų neatsisakys. Kainos keičiasi, biudžetai skiriasi, bet šeima prie stalo ir margučiai — tai lietuvių tradicija, kurios jokie kainų pokyčiai nepakeis.
Išvada: brangsta — bet švenčiame
Velykos tikrai brangsta — tai faktas, kurį patvirtina tiek statistika, tiek lietuvių piniginės. Tačiau tai nepakeičia esmės. Žmonės prisitaiko — perka protingiau, gamina daugiau namuose, atsisako pertekliaus. Ir vis tiek susėda prie stalo su šeima.
Galbūt tai ir yra svarbiausia Velykų pamoka — šventė nebūtinai turi būti brangi, kad būtų tikra.
