Amarai pavasarį gali labai greitai užpulti jaunus ūglius, lapus ir pumpurus, o tada augalas silpsta tiesiog akyse. Vos kelios dienos – ir ant rožių, serbentų, pupų ar vaismedžių jau matyti susisukę lapai, lipnumas ir ištisos smulkių kenkėjų kolonijos. Gera žinia ta, kad ne visada reikia griebtis stiprios chemijos. Viena paprasčiausių ir pigiausių priemonių nuo amarų yra paprastas ūkiškas muilas.
Šis būdas vertinamas todėl, kad yra lengvai paruošiamas, nebrangus ir gana veiksmingas, jei naudojamas reguliariai. Muilo tirpalas padengia amarus, ardo jų apsauginį sluoksnį ir padeda juos tiesiog nuplauti nuo augalo. Svarbiausia čia ne stebuklas per vieną dieną, o nuoseklumas. Jei purškimas kartojamas tvarkingai, amarų labai greitai sumažėja.
Kaip pasigaminti paprasčiausią priemonę nuo amarų
Dažniausiai tokiam tirpalui naudojamas paprastas ūkiškas muilas be stiprių kvapų ir papildomų priedų. Jį reikia sutarkuoti arba smulkiai susmulkinti ir ištirpinti šiltame vandenyje. Tirpalas neturi būti per stiprus – svarbu, kad jis padėtų kovoti su amarais, bet nenudegintų lapų.
Paruoštu mišiniu reikia kruopščiai nupurkšti augalą, ypač lapų apačią, nes būtent ten amarai dažniausiai slepiasi ir veisiasi. Vien tik viršų apipurkšti neužtenka. Jei kolonija jau didesnė, gali prireikti ir kelių purškimų iš eilės.
Kodėl šis būdas veikia
Muilo tirpalas veikia ne kaip nuodas, o labiau kaip fizinė priemonė. Jis pažeidžia amarų išorinį sluoksnį ir apsunkina jų išgyvenimą ant augalo. Todėl po purškimo dalis jų žūsta, o dalis tiesiog nusiplauna. Būtent dėl to šis būdas ir laikomas vienu paprasčiausių liaudiškų sprendimų.
Tačiau svarbu žinoti ir tai, kad vienkartinio purškimo dažniausiai neužtenka. Amarai dauginasi labai greitai, todėl po kelių dienų jų gali vėl atsirasti. Dėl to augalus reikėtų stebėti nuolat ir, jei reikia, purškimą kartoti kas kelias dienas ar maždaug kartą per savaitę.

Ką dar galima naudoti kartu
Kai kurie sodininkai prie muilo tirpalo dar naudoja ir medžio pelenus. Tokiu atveju priemonė tampa dar stipresnė, o pati aplinka amarams dar mažiau palanki. Kiti renkasi česnako, aitriųjų paprikų ar acto užpilus. Vis dėlto muilo pranašumas tas, kad jis paprastas, pigus ir dažniausiai tinka daugumai augalų, jei naudojamas saikingai.
Dar geresnį rezultatą duoda ne vien purškimas, o visas požiūris į augalo priežiūrą. Jei augalas nusilpęs, apaugęs piktžolėmis ar aplink jį nuolat veisiasi skruzdėlės, amarų problema dažniausiai grįžta greičiau. Todėl svarbu ne tik naikinti pačius amarus, bet ir stiprinti augalus bei palaikyti tvarką aplink juos.
Ko amarai tikrai nemėgsta
Amarai labiausiai mėgsta švelnius, jaunus ir sultingus ūglius, todėl stipriai augantys augalai jiems tampa tikru traukos centru. Tačiau jie visai nemėgsta, kai augalo paviršius purškiamas priemonėmis, kurios juos trikdo ir fiziškai nuplauna. Būtent todėl paprastas muilo tirpalas taip dažnai minimas tarp veiksmingiausių liaudiškų būdų.
Svarbiausia išvada labai paprasta: amarų dažniausiai nepavyksta įveikti vienu purškimu, bet juos tikrai galima stipriai pristabdyti be brangių priemonių. O jei po ranka turite ūkiško muilo, pirmas žingsnis jau praktiškai padarytas.