Salotos pačios nelieknina: didžiausia klaida – valgyti „lengvai“, o po valandos ieškoti saldaus - Kaipkada.lt

Salotos dažnai laikomos saugiausiu pasirinkimu metant svorį: daug daržovių, mažai kalorijų, lengvas jausmas po valgio. Tačiau būtent čia ir slypi spąstai. Jei lėkštėje yra tik lapai, agurkas ir pomidoras, kūnas greitai vėl paprašys maisto. Tada prasideda užkandžiai, kurie dienos pabaigoje kainuoja daugiau kalorijų nei normalūs pietūs.

Kodėl „lengvos“ salotos kartais suveikia priešingai

Problema nėra pačios salotos. Daržovės, žalumynai ir švieži produktai yra naudingi, suteikia skaidulų, vitaminų, mineralų ir padeda suvalgyti didesnį maisto tūrį be didelio kalorijų kiekio. Tačiau salotos tampa problema tada, kai jos painiojamos su pilnaverčiu patiekalu.

Dažnas scenarijus labai paprastas. Per pietus žmogus pasirenka „kažką lengvo“: salotų lapų, kelias daržoves, gal truputį padažo. Iš pradžių atrodo gerai – skrandis neapsunkęs, sąžinė rami, juk pasirinktas „sveikas“ variantas. Bet po valandos ar dviejų atsiranda alkis. Tada ranka pati tiesiasi prie kavos su saldumynu, batonėlio, riešutų, sausainių ar „tik mažo“ užkandžio.

Ir būtent tie maži užkandžiai dažnai lieka nepastebėti. Jie neatrodo kaip rimtas valgymas, todėl smegenys jų beveik neskaičiuoja. Tačiau kūnas skaičiuoja viską.

Salotos lieknina tik tada, kai jos yra pilnavertis patiekalas, o ne gražiai atrodantis alkio atidėjimas.

Ko dažniausiai trūksta salotų lėkštėje

Kad salotos iš tikrųjų pasotintų, jose turi būti ne tik daržovių. Reikia trijų dalykų: baltymų, riebalų ir sudėtinių angliavandenių.

Baltymai padeda ilgiau išlaikyti sotumą. Jų galima gauti iš vištienos, kalakutienos, žuvies, kiaušinių, varškės, graikiško jogurto padažo, pupelių, avinžirnių, lęšių ar tofu. Jei salotose nėra jokio baltymų šaltinio, jos dažnai tampa tik garnyru, o ne pietumis.

Riebalai taip pat reikalingi. Ne šaukštai majonezo, bet saikingas kiekis alyvuogių aliejaus, avokado, riešutų, sėklų ar riebesnės žuvies. Riebalai padeda pasisotinti ir geriau įsisavinti kai kuriuos vitaminus.

Sudėtiniai angliavandeniai suteikia energijos. Tai gali būti virtos bulvės, grikiai, perlinės kruopos, bolivinė balanda, viso grūdo duona, rudieji ryžiai ar ankštiniai. Be jų kai kurie žmonės po salotų jaučiasi „lengvai“, bet ne sočiai.

Štai skirtumas: lapinės salotos su agurku ir keliais pomidorais yra priedas. O salotos su kiaušiniu, avinžirniais, bulvėmis, žalumynais ir geru padažu jau gali būti normalus valgis.

Kodėl sotumas ir „lengvumas“ nėra tas pats

Po mažų salotų žmogus gali jaustis lengvai. Tai malonu, ypač jei prieš tai dažnai persivalgydavo. Tačiau lengvumas nėra tas pats, kas sotumas.

Tikras sotumas reiškia, kad organizmas gavo pakankamai energijos ir maistinių medžiagų, todėl kurį laiką nebesiunčia signalų ieškoti maisto. O „lengvumas“ kartais reiškia tik tai, kad skrandis nebuvo apkrautas. Tokiu atveju po valandos alkis grįžta dar stipresnis.

Tuomet atsiranda keista logika: „Pietums juk valgiau tik salotas, galiu sau leisti šokolado.“ Vėliau – dar riešutų. Dar vėliau – sumuštinį. Vakare – didesnę vakarienę, nes visą dieną „normaliai nevalgiau“.

Taip „lengvas“ pasirinkimas tampa ne taupymu, o ilgu keliu į nesąmoningą persivalgymą.

Kokios salotos tikrai gali padėti kontroliuoti svorį

Geros salotos prasideda nuo daržovių, bet jomis nesibaigia. Pavyzdžiui, sotus variantas gali atrodyti taip: salotų lapai, agurkai, pomidorai, kepta arba virta vištiena, virtas kiaušinis, kelios virtos bulvės, alyvuogių aliejaus ir citrinos padažas.

Kitas variantas – avinžirniai, šviežios daržovės, žalumynai, feta arba kitas baltymų šaltinis, šiek tiek alyvuogių aliejaus. Dar vienas – tunas, pupelės, daržovės, kiaušinis ir viso grūdo duonos riekė šalia.

Tokios salotos nebūtinai bus labai mažai kaloringos, bet jos bus daug naudingesnės svorio kontrolei nei dubuo lapų, po kurio prasideda popietinis užkandžiavimas.

Svarbiausia, kad po valgio 3–4 valandas galėtumėte normaliai gyventi, o ne nuolat galvoti, ką dar suvalgius.

Kada salotos tampa kalorijų spąstais

Yra ir kita pusė. Kartais salotos vadinamos sveiku pasirinkimu, bet iš tikrųjų būna sunkesnės už įprastą patiekalą. Jei jose daug riebaus padažo, keptų skrebučių, sūrio, šoninės, keptos vištienos gabalėlių, saldinto padažo ir riešutų be saiko, tai jau nebe „lengvos salotos“.

Tokios salotos gali būti skanios, bet nereikėtų savęs apgaudinėti vien dėl pavadinimo. Žodis „salotos“ automatiškai nereiškia, kad patiekalas padeda mesti svorį.

Todėl verta žiūrėti ne į pavadinimą, o į sudėtį. Ar yra baltymų? Ar yra skaidulų? Ar riebalai saikingi? Ar padažas neužgožia viso patiekalo? Ar po šio valgio būsite sotūs, ar po valandos ieškosite bandelės?

Ką daryti, jei po salotų greitai išalkstate

Nereikia atsisakyti salotų. Reikia jas pataisyti. Įdėkite baltymų šaltinį, pridėkite šiek tiek riebalų ir nedidelę porciją sudėtinių angliavandenių. Jei pietums valgote salotas, jos turi būti ne dekoracija, o tikras patiekalas.

Jeigu vakare salotos jūsų nepasotina, nebūtina versti savęs. Galbūt jums labiau tinka sriuba su ankštiniais, daržovių troškinys su vištiena, grikiai su daržovėmis ir kiaušiniu ar kitas šiltas patiekalas. Svorio kontrolei svarbu ne tai, kad vakarienė būtų „gražiai lengva“, o tai, kad po jos nereikėtų po valandos atidaryti šaldytuvo.

Salotos gali būti puikus pasirinkimas. Bet jos nėra magiškas lieknėjimo įrankis. Jos padeda tada, kai yra subalansuotos, sočios ir įtrauktos į normalią dienos mitybą. Jei jos tik sukuria iliuziją, kad „valgiau sveikai“, o paskui išprovokuoja užkandžių grandinę, rezultatas bus priešingas.

Trumpai tariant: lieknina ne salotos, o sotus, aiškus ir pakartojamas valgymo ritmas. Salotos gali būti jo dalis, bet tik tada, kai jose yra daugiau nei keli lapai ir gera intencija.

Įvertinkite šį straipsnį:

😡

😕

😐

🙂

😍

Kraunami duomenys...