Kartais atrodo, kad kalta indaplovė: pirkta ne pati pigiausia, ploviklis geras, programa ilga, o stiklinės vis tiek išeina su dėmėmis, kalkių žymėmis ar praradusios blizgesį. Tačiau problema dažnai slypi ne aparate ir ne tabletėse. Stiklines ir puodelius dedant į netinkamą krepšelį, net brangi indaplovė jų neišplaus taip, kaip tikitės.
Apatinis krepšelis nėra vieta stiklinėms
Didžiausia klaida – stiklines krauti į apatinį indaplovės krepšelį. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti patogu: apačioje daugiau vietos, stiklinės stabiliai stovi, o viršuje lieka vietos smulkmenoms. Tačiau indaplovė taip neveikia.
Apatinis krepšelis skirtas sunkesniems ir labiau suteptiems indams: lėkštėms, puodams, keptuvėms, didesniems dubenims. Būtent apačioje vanduo dažnai purškiamas stipriau, intensyviau ir agresyviau, nes čia turi būti pašalinami riebalai, pridegimai ir sunkesni maisto likučiai.
Stiklinėms toks režimas per šiurkštus. Jos gali gauti per stiprią vandens srovę, būti stumdomos, barškėti viena į kitą ar į kitus indus. Laikui bėgant tai gali lemti smulkius įbrėžimus, mikroįtrūkimus ir blizgesio praradimą.
Apatinis krepšelis – tai „sunkioji zona“. Stiklinėms ten tiesiog ne vieta.
Kodėl apačioje stiklinės dažniau lieka nešvarios
Paradoksalu, bet stipresnis plovimas dar nereiškia švaresnių stiklinių. Apatiniame krepšelyje jos dažnai atsiduria tarp didesnių indų – lėkščių, puodų, keptuvių ar dubenų. Šie gali užstoti vandens srovę, todėl stiklinės vidus neišplaunamas tolygiai.
Kartais stiklinė atrodo švari iš išorės, bet viduje lieka drumstų žymių. Kartais ant dugno kaupiasi vanduo, nes stiklinė pastatyta netinkamu kampu. Kartais kalkės ar ploviklio likučiai nusėda būtent todėl, kad skalavimo vanduo nepasiekia visų paviršių vienodai.
Dar viena problema – temperatūra. Stiklas jautrus staigiems temperatūros pokyčiams. Jei apačioje veikiama karštesnio vandens ir stipresnės srovės, jautresnės stiklinės gali greičiau prarasti skaidrumą.
Todėl kai po kelių mėnesių ar metų taurės ir stiklinės atrodo tarsi apsiblaususios, nebūtinai kaltas blogas stiklas. Gali būti, kad jos tiesiog ilgai buvo plaunamos netinkamoje vietoje.

Viršutinis krepšelis – saugiausia zona stiklui ir puodeliams
Stiklinės, puodeliai, taurės ir lengvesni indai turėtų keliauti į viršutinį indaplovės krepšelį. Ten plovimas švelnesnis, vanduo pasiskirsto tinkamiau, o indai mažiau rizikuoja būti pažeisti.
Viršutiniame krepšelyje stiklines reikėtų dėti apverstas, šiek tiek pasvirusias, kad vanduo galėtų laisvai išbėgti. Jei stiklinės dugne po plovimo lieka vandens, vadinasi, ji pastatyta per tiesiai arba netinkamoje vietoje.
Svarbu stiklines išdėstyti taip, kad jos nesiliestų viena su kita. Plovimo metu indaplovėje vyksta judėjimas, vandens srovės spaudžia indus, todėl susilietusios stiklinės gali barškėti ir ilgainiui skilti ar apsibraižyti.
Gera taisyklė paprasta: stiklinė turi stovėti stabiliai, bet turėti šiek tiek erdvės aplink save.
Kaip krauti indaplovę, kad neliktų dėmių
Net viršutiniame krepšelyje stiklinės gali likti neidealiai švarios, jei jos sudėtos netvarkingai. Negalima jų krauti viena ant kitos, remti į didelius puodelius ar statyti taip, kad užstotų vandens purkštukus.
Puodelius taip pat geriau dėti viršuje. Jie turi būti apversti žemyn, bet ne visiškai horizontaliai, nes tada jų dugne gali likti vandens. Jei puodeliai labai gilūs, geriausia juos statyti įstrižiau.
Taurėms reikia dar daugiau atsargumo. Jei indaplovėje yra specialūs laikikliai taurėms, naudokite juos. Plonos taurės neturėtų judėti plovimo metu. Jei jos netelpa stabiliai, geriau jas plauti rankomis, ypač jei tai brangesnis ar plonesnis stiklas.
Dėmių ant stiklo gali atsirasti ir dėl kieto vandens. Tokiu atveju vien teisingo išdėstymo gali neužtekti – reikės patikrinti druskos ir skalavimo skysčio kiekį. Tačiau net ir su gera priežiūra blogai sudėtos stiklinės vis tiek gali likti su žymėmis.
Ką dėti apačioje
Apatinis krepšelis turi būti skirtas tam, kam jis ir sukurtas: lėkštėms, puodams, keptuvėms, didesniems dubenims, pjaustymo lentelėms, jei jas galima plauti indaplovėje.
Lėkštes dėkite taip, kad jų nešvari pusė būtų nukreipta į vandens purkštukus. Puodai ir dubenys turi būti apversti žemyn, bet ne taip, kad visiškai uždengtų kitus indus. Jei didelis dubuo užstos vandens srovę, viršuje ar šalia esantys indai liks prasčiau išplauti.
Svarbu neperkrauti apatinio krepšelio. Kai indų per daug, vanduo nebegali laisvai cirkuliuoti. Tada net stipriausia programa nepadės – kai kurie paviršiai liks beveik nepaliesti.
Indaplovė plauna ne todėl, kad joje daug putų, o todėl, kad vanduo turi pasiekti kiekvieną paviršių. Jei užkraunate kelią vandeniui, švaros nebus.
Kodėl verta perskaityti savo indaplovės instrukciją
Daugelis indaplovės instrukciją perskaito tik tada, kai prietaisas sugenda. Bet ten dažnai būna parodyta, kaip gamintojas rekomenduoja krauti būtent jūsų modelį. Skirtingos indaplovės turi skirtingas purkštukų sistemas, skirtingą viršutinio krepšelio aukštį, skirtingus laikiklius ir programas.
Kai kuriuose modeliuose viršutinį krepšelį galima pakelti ar nuleisti. Tai labai naudinga, jei reikia sutalpinti aukštesnes stiklines arba didesnes lėkštes apačioje. Tačiau jei nežinote apie tokią funkciją, galite metų metus krauti indus nepatogiai ir galvoti, kad indaplovė tiesiog prasta.
Instrukcija gali atrodyti nuobodi, bet kartais viena schema išsprendžia daugiau nei naujos tabletės ar brangesnis ploviklis.
Mažas įprotis, kuris išgelbėja stiklines
Jei norite, kad stiklinės po plovimo būtų skaidrios ir ilgiau išliktų gražios, prisiminkite vieną taisyklę: stiklas – viršuje, sunkūs indai – apačioje.
Stiklines dėkite į viršutinį krepšelį, palikite tarp jų tarpą, statykite šiek tiek pasvirusias ir neperkraukite indaplovės. Apačioje palikite vietą lėkštėms, puodams ir keptuvėms. Patikrinkite, ar sukasi purkštukai, ar niekas jų neužstoja, ir pasirūpinkite druska bei skalavimo skysčiu, jei vanduo kietas.
Brangi indaplovė gali daug, bet ji negali ištaisyti neteisingai sukrautų indų. Jei stiklinės nuolat lieka dėmėtos, pirmiausia keiskite ne aparatą ir ne ploviklį, o jų vietą krepšelyje.
Kartais idealiai švarioms stiklinėms reikia ne naujos indaplovės, o vieno paprasto įpročio – nebedėti jų ten, kur jos niekada neturėjo būti.