Slyvos dažnai pradeda kristi ne todėl, kad medis „nusilpo“, o todėl, kad vaisiuose jau dirba slyvinės kandies lervos. Šis kenkėjas kiaušinėlius deda dar gegužę, todėl laukti, kol vaisiai ims nokti, būna per vėlu. Paprasta gofruoto kartono juosta ant kamieno padeda sugauti dalį lervų ten, kur jos ieško slėptuvės.
Slyvinė kandis pavojinga tuo, kad jos padaryta žala iš pradžių gali atrodyti beveik nepastebima. Vabzdys padeda kiaušinėlius ant vaisių užuomazgų, o išsiritusios lervos greitai įsiskverbia į slyvą. Iš išorės vaisius dar gali atrodyti normalus, tačiau viduje minkštimas jau pažeidžiamas ir užteršiamas.
Vėliau tokios slyvos pradeda kristi anksčiau laiko – net tada, kai dar nėra prinokusios. Todėl svarbiausia ne vien purkšti ar laukti vasaros vidurio, o sugauti kenkėją jo judėjimo ir slėpimosi metu.
Kodėl vikšrai pasirodo taip anksti
Slyvinės kandies problema prasideda dar prieš tai, kai dauguma žmonių rimtai pagalvoja apie būsimą derlių. Kenkėjas aktyvus jau gegužę: tuo metu jis deda kiaušinėlius ant vaisių pumpurų ir jaunų užuomazgų. Vėliau lervos išsirita ir įsigraužia į vaisių, kur tampa beveik nepasiekiamos paprastomis priemonėmis.
Būtent čia slypi didžiausia klaida – kovą pradėti tik tada, kai ant žemės jau matyti kritusios slyvos. Tuo metu dalis vaisių būna sugadinta, o lervos gali tęsti ciklą.
Sodininkai pastebi, kad daug lervų žiemoja žievės įtrūkimuose ir po medžiais esančiame sluoksnyje. Tai reiškia, kad kenkėjas neatsiranda iš niekur. Jis dažnai jau yra sode, tik laukia tinkamo momento.
Todėl slyvmedžio apsauga turi būti ne vienkartinis veiksmas, o keli tikslūs darbai sezono metu. Vienas paprasčiausių jų – gofruoto kartono gaudyklė.
Kaip veikia gofruoto kartono juosta
Gofruotas kartonas veikia ne kaip cheminė priemonė, o kaip gudri slėptuvė. Jo bangelės ir tarpai primena natūralius žievės plyšius, kuriuose slyvinės kandies vikšrai ieško vietos pasislėpti ar virsti lėliukėmis.
Kitaip tariant, kartonas jiems tampa patogesne vieta nei medžio žievė. O sodininkui tai leidžia surinkti dalį kenkėjų vienoje vietoje ir vėliau juos pašalinti kartu su juosta.
Prieš dedant juostą verta pasiruošti kamieną. Pirmiausia nugramdykite seną, suskilinėjusią žievę, nes jos plyšiuose gali būti peržiemojusių lervų. Tai reikia daryti atsargiai, nepažeidžiant gyvos medžio žievės – tik pašalinant atšokusias, negyvas dalis.
Tuomet medžio kamieną apvyniokite gofruotu kartonu 2–3 sluoksniais. Juosta turėtų būti maždaug 30–50 cm aukštyje virš žemės. Kartoną pritvirtinkite virve arba plastikiniu raiščiu, kad jis nenuslystų.
Kad gaudyklė nesušlaptų ir neprarastų formos, ją galima pridengti plastikine plėvele. Svarbu, kad kartonas liktų prigludęs prie kamieno, bet medis nebūtų užveržtas taip stipriai, jog būtų pažeista žievė.
Kada dėti ir kada nuimti juostas
Šios gaudyklės veiksmingumas priklauso nuo laiko. Jei juosta uždedama per vėlai, dalis lervų jau gali būti pasislėpusios kitur arba pažeidusios vaisius.
Sodininkai rekomenduoja kartono juostas dėti du kartus per sezoną. Pirmą kartą – gegužės viduryje, kai pirmosios kartos lervos ieško vietos lėliukėms. Antrą kartą – rugpjūtį, kad būtų sugauta antros kartos lervų.
Gegužę uždėtą juostą reikia nuimti rugpjūčio pabaigoje. Rugpjūčio mėnesio juosta paliekama ilgiau – ją galima pašalinti žiemą arba ankstyvą pavasarį.
Svarbu juostos tiesiog nenumesti po medžiu. Joje gali būti kenkėjų, todėl ją reikia išnešti iš sodo ir sunaikinti. Kitaip dalis lervų liks toje pačioje aplinkoje ir kitą sezoną problema gali kartotis.
Šis būdas nėra stebuklinga apsauga nuo kiekvieno vikšro, tačiau jo privalumas – paprastumas. Jis nereikalauja brangių priemonių, tinka kaip prevencinė priemonė ir padeda sumažinti kenkėjų kiekį ten, kur jie dažnai slepiasi. Jei slyvos kasmet krenta sukirmijusios, kartono juosta ant kamieno yra vienas iš tų darbų, kuriuos verta padaryti ne vasarą, o jau gegužę.
