Orchidėja dažnai nustoja žydėti ne dėl vienos klaidos, o dėl išsekusio ritmo: augalas leidžia lapus, bet nebekrauna žiedų, nes jam trūksta švelnaus, laiku duoto pastiprinimo. Gegužę tam galima panaudoti dvi paprastas priemones iš virtuvės – silpną juodosios arbatos užpilą ir praskiestą kavos tirščių vandenį. Svarbiausia jų nepadauginti.
Orchidėjos atrodo prabangiai, bet jų priežiūra neturi būti sudėtinga. Dauguma augintojų žino: jei augalas stovi tinkamoje vietoje, gauna šviesos, nėra perlaistomas ir šaknys neužmirksta, jis gali ilgai išlikti gražus. Tačiau vien bazinės priežiūros kartais nepakanka, ypač po žydėjimo, kai orchidėja būna išeikvojusi daug jėgų.
Būtent tada praverčia lengvas papildomas maitinimas. Ne agresyvus, ne kas savaitę ir ne „kuo daugiau, tuo geriau“, o labai saikingas. Juodoji arbata ir kavos tirščiai minimi kaip paprasti būdai padėti augalui sustiprėti, tačiau šios priemonės veikia tik tada, kai naudojamos atsargiai.
Juodoji arbata gali padėti, bet tik tada, kai ji labai silpna
Juodoji arbata orchidėjoms naudojama ne tokia, kokią geriame patys. Stiprus užpilas augalui gali būti per intensyvus, todėl pirmoji taisyklė – arbatą būtina atskiesti.
Paruošimas paprastas: užplikykite juodąją arbatą, palaukite, kol ji atvės, ir skieskite vandeniu tol, kol skystis taps šviesiai gintarinės spalvos. Tai turi būti labai lengvas tirpalas, o ne tamsus arbatos koncentratas.
Tokiu užpilu orchidėją galima palaistyti ne dažniau kaip kartą per mėnesį. Dažnesnis naudojimas nėra geresnis pasirinkimas, nes juodoji arbata turi natūralių rūgštinančių savybių. Jei jos bus per daug, gali pasikeisti substrato rūgštingumas, o orchidėjos į tai reaguoja jautriai.
Čia ir slypi pagrindinė šio metodo logika: arbata turi būti ne pagrindinis maistas, o švelnus papildymas. Ji gali prisidėti prie geresnės augalo būklės, tačiau neturi pakeisti įprastos orchidėjų priežiūros.
Jei orchidėja silpna, turi pažeistas šaknis ar stovi nuolat drėgname substrate, pirmiausia reikia spręsti ne tręšimo, o šaknų ir laistymo problemą. Papildomas užpilas sveikatos nesugrąžins, jei augalas jau kenčia nuo užmirkimo.

Kavos tirščiai naudojami ne tiesiai ant substrato
Kita virtuvinė priemonė – kavos tirščiai. Tačiau jų nereikėtų berti tiesiai į orchidėjos vazoną. Orchidėjos dažniausiai auginamos ne įprastoje žemėje, o laidžiame substrate, todėl užpilti tirščiai gali užsilaikyti, pradėti pelyti ar apsunkinti oro patekimą prie šaknų.
Saugiau naudoti ne pačius tirščius, o jų silpną ištrauką. Kavos tirščius reikia užpilti vandeniu, palaikyti apie 10–15 minučių, tada skystį nukošti ir praskiesti vandeniu santykiu 1:2. Tik tada tokį tirpalą galima naudoti laistymui.
Kaip ir su arbata, svarbiausia saikas. Kavos tirščių vanduo neturi tapti nuolatiniu orchidėjos laistymo pakaitalu. Tai tik periodinis pastiprinimas, kuris, pasak gėlių augintojų, gali padėti augalui aktyviau augti, atsigauti po žydėjimo ir geriau formuoti lapus.
Naudojant tokias priemones verta stebėti pačią orchidėją. Jei lapai išlieka stangrūs, šaknys sveikos, o augalas leidžia naują augimą, vadinasi, priežiūra jam tinka. Jei atsiranda nemalonus kvapas iš vazono, substratas ilgai neišdžiūsta ar šaknys ima minkštėti, bet kokį papildomą maitinimą geriau stabdyti.
Ilgas žydėjimas priklauso ne tik nuo trąšų
Žadėti, kad vien arbata ar kava privers orchidėją žydėti beveik visus metus, būtų per drąsu. Žydėjimą lemia ne vien trąšos, bet ir šviesa, temperatūrų skirtumas, laistymo režimas, šaknų būklė ir paties augalo ciklas.
Vis dėlto gegužė yra tinkamas metas orchidėją sustiprinti, nes šviesos jau daugiau, augalas lengviau atsigauna ir gali aktyviau augti. Jei priežiūra teisinga, lengvas natūralus papildymas gali padėti orchidėjai sukaupti jėgų naujam žydėjimui.
Svarbiausia nepaversti šių priemonių kasdieniu eksperimentu. Juodoji arbata – tik labai silpna ir ne dažniau kaip kartą per mėnesį. Kavos tirščių vanduo – tik nukoštas, praskiestas ir naudojamas saikingai.
Orchidėjos nemėgsta kraštutinumų. Jos geriausiai reaguoja į pastovumą: šviesią vietą be kaitrios tiesioginės saulės, atsargų laistymą, laidų substratą ir retą, bet apgalvotą maitinimą. Todėl dvi virtuvės priemonės gali būti naudingos, tačiau tik kaip dalis bendros priežiūros.
Jei orchidėja jau turi sveikas šaknis ir stiprius lapus, toks gegužės pastiprinimas gali tapti tuo nedideliu postūmiu, kurio jai trūko. Ne stebuklas, o laiku duota pagalba – būtent taip dažniausiai ir prasideda naujas orchidėjos žydėjimas.