Degalų kainų šuoliai vairuotojams atrodo kaip blogiausias scenarijus, tačiau dalis ekonomistų kol kas nemato ilgalaikės krizės. Suomijos finansų grupės „OP Pohjola“ vyresnysis ekonomistas Joona Widgrēnas prognozuoja, kad naftos kainos vasarą gali kristi, jei konfliktas Artimuosiuose Rytuose neperaugs į ilgą energetinį sukrėtimą.
Kodėl degalai gali pigti, nors situacija atrodo įtempta
Artimųjų Rytų krizė ir galimos problemos Hormūzo sąsiauryje kelia didelį nerimą pasaulio rinkoms. Šis sąsiauris yra svarbus pasauliniam naftos tiekimui, todėl bet kokia grėsmė jo veikimui iškart atsispindi kainose. Vis dėlto „OP Pohjola“ ekonomistas kol kas linkęs manyti, kad poveikis pasaulio ekonomikai bus trumpalaikis.
Pagal dabartinę grupės prognozę, pasaulio BVP šiemet turėtų augti apie 2,8 proc. Tai mažiau nei buvo tikėtasi metų pradžioje, tačiau vis dar netoli ilgalaikio maždaug 3 proc. vidurkio. Kitaip tariant, ekonomikai tai būtų smūgis, bet ne griūtis.
Svarbiausia prielaida – konfliktas turi būti suvaldytas pakankamai greitai. Jei naftos tiekimas nebus ilgam sutrikdytas, rinkos gali nusiraminti, o naftos kaina vasarą pradėti leistis. Tada degalų kainų spaudimas vartotojams taip pat mažėtų.
Tačiau ši prognozė nėra tvirta garantija. Pats ekonomistas pabrėžia, kad kol nėra aišku, kaip bus išspręsta krizė Artimuosiuose Rytuose, bet kokios prognozės gali keistis. Degalų kainų kritimas priklauso ne nuo vien rinkos logikos, o nuo politinio ir karinio sprendimo.
Ilgas konfliktas reikštų kitokį scenarijų
Jeigu krizė užsitęstų iki rudens ar dar ilgiau, ekonominė padėtis galėtų keistis iš esmės. Aukštos naftos kainos tuomet smogtų ne tik vairuotojams, bet ir platesnei ekonomikai: transportui, šildymui, maistui, gamybai ir paslaugoms.
Pirmiausia brangtų tie produktai bei paslaugos, kuriems reikia daug energijos. Tai būtų transportavimas, šildymas, maisto gamyba ir įvairios pramonės šakos. Toks poveikis paprastai pasirodo ne iškart. Kaip buvo matyti 2022–2023 metais, iš pradžių kyla energijos kainos, o po kelių mėnesių brangimas persikelia į kitas prekes ir paslaugas.
Būtent šis antrinis poveikis kelia didžiausią riziką. Jei energija ilgą laiką išlieka brangi, įmonės pradeda kelti kainas, darbuotojai tikisi didesnių atlyginimų, o infliacija įgauna platesnį pagreitį. Tada ekonomikai gresia ne tik brangesni degalai, bet ir lėtesnis augimas.
Tokiu atveju Europos Centrinis Bankas galėtų būti priverstas didinti palūkanų normas. Tai būtų dar vienas smūgis gyventojams ir verslui: paskolos brangtų, investicijos lėtėtų, o vartojimas galėtų mažėti.
Ekonomisto vertinimu, jei konfliktas tęstųsi ir po vasaros, poveikis ekonomikai būtų didesnis nei dabar prognozuojama. Riba tarp trumpalaikio kainų šoko ir rimtesnės krizės priklauso nuo laiko – kuo ilgiau nafta išlieka brangi, tuo giliau tai persiduoda visai ekonomikai.
Baltijos šalims rizika didesnė dėl energijos kainų jautrumo
Europai ši krizė nėra tokia pati kaip 2022 metų energetinis šokas po Rusijos invazijos į Ukrainą. Tuomet daugelis šalių buvo stipriai priklausomos nuo rusiškų dujų, ypač Vokietija. Dabar energijos tiekimo šaltiniai labiau diversifikuoti, išplėtota suskystintųjų gamtinių dujų infrastruktūra, o valstybės geriau supranta geopolitinių sukrėtimų kainą.
Vis dėlto tai nereiškia, kad Europa apsaugota. Nafta yra pasaulinė prekė, todėl net jei tiesioginė priklausomybė nuo Irano nėra didelė, kainų šuoliai paveikia visus.
Baltijos šalims ši rizika ypač jautri. Energijos kainų dalis infliacijoje čia tradiciškai reikšminga, todėl degalų, šildymo ar dujų brangimas greičiau persiduoda gyventojų išlaidoms. Tai reiškia, kad Lietuva, Latvija ir Estija tokius sukrėtimus jaučia stipriau nei kai kurios stabilesnės ir mažiau energijai jautrios ekonomikos.
Kita vertus, bazinis scenarijus kol kas nėra pesimistinis. Tikimasi, kad Baltijos šalių ekonomikos šiemet vis dar augs, nors ir ne sparčiai. Namų ūkių padėtis vertinama kaip gana stabili, nes atlyginimai augo, o infliacija, nors ir padidėjusi, kol kas nėra tokia kaip didžiausio energetinio šoko metu.
Tačiau jeigu naftos kainos ilgai išliktų aukštos, dalis šio atlyginimų augimo būtų „suvalgyta“ per brangesnius degalus, maistą, šildymą ir transportą.
Kodėl degalų mokesčių mažinimas nėra toks paprastas sprendimas
Kai degalai brangsta, valdžios dažnai sulaukia spaudimo mažinti mokesčius. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo logiška: sumažini mokestinę dalį, degalai atpinga, žmonėms lengviau. Tačiau ekonomistai į šį sprendimą žiūri atsargiau.
Problema ta, kad sumažinus kainą galima paskatinti paklausą tam produktui, kurio pasiūla kaip tik yra ribota. Kitaip tariant, žmonėms tampa lengviau pirkti daugiau degalų, bet rinkoje jų nėra daugiau. Tokia priemonė gali ne sumažinti infliacinį spaudimą, o jį palaikyti.
Todėl, ekonomisto vertinimu, veiksmingesnės būtų tikslinės priemonės – pagalba tiems namų ūkiams, kuriems energijos kainų šuolis yra skaudžiausias. Tai gali būti socialiai tikslesnis kelias nei bendras degalų kainų subsidijavimas visiems.
Ilguoju laikotarpiu svarbiausias atsakymas yra ne vien kompensacijos, o mažesnė priklausomybė nuo naftos ir dujų. Kuo platesnis energijos šaltinių derinys, tuo mažiau viena krizė gali sukrėsti visą ekonomiką.
Pagrindinė išvada vairuotojams: pigimas galimas, bet ne garantuotas
Šiuo metu optimistinis scenarijus dar gyvas: jei Artimųjų Rytų krizė bus suvaldyta, naftos kainos vasarą gali kristi, o degalų kainų spaudimas sumažėti. Tačiau tai labai priklauso nuo to, ar bus išvengta ilgalaikio tiekimo sutrikimo ir ar nebus rimtai pažeista naftos bei dujų infrastruktūra.
Jei konfliktas užsitęs, padėtis pasikeis. Tuomet kalbėtume ne tik apie brangesnį benziną ar dyzeliną, bet ir apie platesnį kainų augimą, galimai didesnes palūkanas ir lėtesnį ekonomikos augimą.
Todėl šiuo metu degalų rinkoje svarbiausias žodis yra ne „kritimas“, o „jeigu“. Kainos gali leistis jau vasarą, bet tik tuo atveju, jei geopolitinė įtampa neperaugs į ilgą energetinę krizę.
