Gegužę kriaušės jau būna pabudusios, žydi, pradeda megzti vaisius. Būtent dabar sprendžiasi, kiek užuomazgų medis išlaikys ir kokio dydžio jos vėliau užaugs. Svarbiausias dalykas šiuo metu – neleisti kriaušei patirti streso po žydėjimo: jai reikia drėgmės, švelnaus tręšimo ir apsaugos nuo kenkėjų.
Po žydėjimo medis turi išlaikyti kuo daugiau užuomazgų
Kriaušė gegužę atrodo stipri: lapai skleidžiasi, žiedai gražūs, šakos pilnos gyvybės. Tačiau geras vaizdas dar negarantuoja gausaus derliaus. Po žydėjimo medis turi išmaitinti jaunas užuomazgas, o tam jam reikia stabilių sąlygų. Jei tuo metu trūksta vandens, maistinių medžiagų ar šaknys konkuruoja su žole, dalis užuomazgų gali nubyrėti.
Pirmiausia verta sutvarkyti pomedį. Aplink kriaušę neturėtų augti piktžolės ar tanki veja, kuri atima drėgmę ir maistines medžiagas. Ypač jauniems medeliams tai svarbu, nes jų šaknų sistema dar nėra tokia stipri. Pomedį reikėtų išravėti, lengvai supurenti paviršių ir pamulčiuoti.
Mulčiui tinka kompostas, apvytinta nupjauta žolė, lapų mulčias ar smulkinta žievė. Svarbu jo nepriglausti prie pat kamieno – aplink žievę turi likti nedidelis tarpas, kad ji nešustų. Mulčias padeda išlaikyti drėgmę, sumažina temperatūros svyravimus ir leidžia šaknims dirbti tolygiau.
Jei gegužė sausa, kriaušę reikia palaistyti. Paviršinis pašlakstymas mažai naudingas. Vanduo turi pasiekti šaknų zoną, todėl geriau laistyti rečiau, bet gausiau. Sausra po žydėjimo gali lemti, kad vaisių liks mažiau, o tie, kurie išsilaikys, augs smulkesni.
Trąšos padės tik tada, jei jos neskatins vien lapų
Gegužę kriaušei reikia trąšų, bet čia lengva suklysti. Didžiausia klaida – duoti daug azoto tikintis stipresnio medžio. Nuo azoto kriaušė gali pradėti auginti vešlius ūglius ir lapus, tačiau tai nebūtinai reiškia geresnį derlių. Per tanki lapija užtemdo lają, ji prasčiau vėdinasi, o vaisiai gauna mažiau saulės.
Todėl gegužę geriau rinktis švelnesnį „maitinimą”. Jei dirva skurdi, po laja galima paskleisti komposto arba gerai perpuvusio mėšlo. Šios priemonės veikia palaipsniui ir neapkrauna medžio staigia trąšų doze. Jas geriausia paskleisti ne prie pat kamieno, o po laja, kur aktyviausiai dirba smulkiosios šaknys.
Vaisių formavimuisi svarbus kalis. Jis padeda vaisiams augti tvirtesniems, geriau bręsti ir kaupti skonį. Jei naudojate mineralines trąšas, rinkitės vaismedžiams skirtas ir laikykitės normų. Pertręšta kriaušė nėra stipresnė – ji dažnai tampa jautresnė ligoms ir augina daugiau žalumos nei vaisių.
Tręšti sausos žemės nereikėtų. Jei dirva perdžiūvusi, pirmiausia palaistykite, o tik tada maitinkite. Taip šaknys geriau pasisavins medžiagas ir nepatirs papildomo streso.
Gegužę kenkėjai taikosi į jautriausią medžio etapą
Gegužę kriaušes reikia reguliariai apžiūrėti. Jauni lapai, ūgliai ir vaisių užuomazgos yra labai jautrūs, todėl kenkėjai gali greitai sumažinti medžio jėgas. Dažniausiai pirmi ženklai būna susisukę lapai, lipnumas, skruzdėlės ant kamieno, dėmelės ar pažeistos ūglių viršūnės.
Jei amarų nedaug, galima nuskinti stipriausiai apniktas viršūnes, nuplauti ūglius vandens srove arba ant kamieno uždėti lipnias juostas, kad skruzdėlės nekiltų į lają. Skruzdėlės dažnai perneša amarus, todėl jų judėjimą verta riboti.
Jei kenkėjų daug, priemones reikia rinktis atsakingai. Purškiama tik po žydėjimo, kai bitės jau nebelanko žiedų, ir tik vaismedžiams tinkamomis priemonėmis pagal instrukciją. Gegužę svarbu ne purkšti „dėl visa ko“, o reaguoti laiku ir tiksliai.
Taip pat verta pašalinti sausas, ligotas, į vidų augančias ar aiškiai pažeistas šakeles. Didelio genėjimo gegužę paprastai nereikia, bet švaros lajoje reikia. Kuo daugiau oro ir šviesos gauna medis, tuo geriau džiūsta lapai po lietaus, mažėja ligų rizika, o vaisiai vėliau kaupia daugiau skonio.
Kriaušės bus stambesnės ir saldesnės, jei gegužę neleisite medžiui nusilpti po žydėjimo. Sutvarkytas pomedis, drėgmė, mulčias, saikingas tręšimas ir ankstyva kenkėjų kontrolė padeda kriaušei išlaikyti daugiau užuomazgų. O jei medis išlaiko derlių be streso, vaisiai turi daugiau galimybių užaugti didesni, sultingesni ir saldesni nei pernai.
