Obelis gali būti pilna vaisių, bet tai dar nereiškia, kad jie bus saldūs ir aromatingi. Jei obuoliai užauga rūgštūs, kieti ar blankaus skonio, dažniausiai problema nėra trąšų trūkumas. Skonį labiausiai lemia saulė, lajos tankumas, drėgmė ir prinokimo laikas. Obuoliams reikia ne stipresnio tręšimo, o tinkamų sąlygų cukraus sukaupimui.
Tanki laja atima iš obuolių tai, ko trąšos negrąžins
Viena dažniausių priežasčių, kodėl obuoliai užauga neskanūs, yra šviesos trūkumas. Obelis gali žydėti gausiai, megzti daug vaisių ir atrodyti sveika, bet jei jos laja per tanki, dalis obuolių visą sezoną auga pavėsyje. Tokie vaisiai dažnai lieka rūgštesni, menkesnio aromato ir lėčiau noksta.
Saulė obuoliams reikalinga ne vien spalvai. Ji padeda vaisiams kaupti cukrų, formuoti skonį ir aromatą. Jei obuoliai pasislėpę po lapų sluoksniu, net gera veislė gali nuvilti. Išoriškai vaisiai gali atrodyti normalūs, bet paragavus jaučiasi, kad trūksta saldumo ir pilnumo.
Todėl svarbu ne tik tręšti obelį, bet ir pasirūpinti laja. Sausos, susikryžiavusios, į vidų augančios, viena kitą užstojančios šakos turėtų būti pašalinamos. Obelis neturi būti nugenėta iki pliko karkaso, bet jos viduje turi judėti oras ir patekti šviesa.
Svarbi ir pati vieta. Jei obelį užstoja aukšti medžiai, pastatai ar tankūs krūmai, vaisiai natūraliai gaus mažiau saulės. Tokiu atveju trąšos skonio neišgelbės. Medis gali augti, bet vaisiai neturės sąlygų subręsti taip, kaip turėtų.
Gausus derlius kartais reiškia prastesnį skonį
Paradoksalu, bet per daug obuolių ant šakų taip pat gali lemti prastesnį skonį. Jei obelis užmezga labai gausiai, ji turi išmaitinti šimtus vaisių vienu metu. Tada dalis obuolių lieka smulkesni, lėčiau bręsta, gauna mažiau maistinių medžiagų ir cukrų.
Ypač dažnai taip nutinka senesnėms obelims, kurios vienais metais apsipila vaisiais, o kitais beveik ilsisi. Kai medis per daug apkrautas, jis dirba kiekiui, ne kokybei. Vaisių gali būti daug, bet jie ne tokie stambūs, ne tokie sultingi ir dažnai rūgštesni.
Po natūralaus vaisių kritimo verta įvertinti, kiek obuolių liko ant šakų. Jei jie auga susigrūdę kekėmis, dalį silpnesnių, pažeistų ar labai mažų galima pašalinti. Tai atrodo kaip derliaus mažinimas, bet likę vaisiai gauna daugiau vietos, šviesos ir maistinių medžiagų.
Tręšimas čia irgi turi būti atsargus. Per daug azoto skatina lapų ir ūglių augimą, bet nebūtinai gerina vaisių skonį. Obelis gali atrodyti vešli, tačiau obuoliai bus vandeningesni, prasčiau noks arba silpniau laikysis. Vaisių kokybei svarbesnis subalansuotas tręšimas, pakankamas kalis, gera dirva ir pastovi drėgmė.

Rūgštumą dažnai sukelia sausra ir per ankstyvas skynimas
Obuolių skoniui labai kenkia drėgmės svyravimai. Jei vasarą medis patiria ilgą sausrą, vaisiai auga lėčiau, gali likti smulkesni ir rūgštesni. Po sausros gavę daug vandens, obuoliai kartais trūkinėja arba auga netolygiai. Jaunoms obelims tai ypač pavojinga, nes jų šaknys dar nepasiekia gilesnių drėgmės sluoksnių.
Sausomis vasaromis obelis verta laistyti rečiau, bet gausiau, kad vanduo pasiektų šaknų zoną. Paviršinis pašlakstymas mažai naudingas. Pomedį verta mulčiuoti kompostu, nupjauta apvytinta žole ar lapų mulčiu, paliekant tarpą prie kamieno. Taip žemė lėčiau perdžiūsta, o šaknys dirba tolygiau.
Dar viena klaida – skinti obuolius per anksti. Ne visi vaisiai turi būti skinami tada, kai atrodo pakankamai dideli ar pradeda keisti spalvą. Jei veislė vėlyvesnė, obuoliui dar reikia laiko sukaupti cukrų, aromatą ir sumažinti rūgštumą. Per anksti nuskintas vaisius gali būti gražus, bet kietas, rūgštus ir be tikro skonio.
Prinokimą verta vertinti ne tik pagal spalvą. Subrendęs obuolys lengviau atsiskiria nuo šakos, jo sėklos būna patamsėjusios, o skonis tampa pilnesnis. Jei vaisių reikia plėšti jėga, dažnai jis dar nepasiruošęs.
Jei obelis dera gausiai, bet obuoliai neskanūs, dažniausiai jai trūksta ne trąšų, o šviesos, drėgmės pusiausvyros ir tinkamai parinkto krūvio. Atviresnė laja, saikingai paretinti vaisiai, mulčiuotas pomedis ir laiku nuimtas derlius padeda obuoliams sukaupti daugiau saldumo. Tada tas pats medis gali duoti ne tik daugiau vaisių, bet ir kur kas skanesnį derlių.