Darbo paieška gali išsekinti labiau nei pats darbas. Iš pradžių žmogus dar kupinas vilties: atsinaujina CV, išsiunčia kelias paraiškas, laukia atsakymų. Po kelių savaičių entuziazmas pradeda blėsti. Po kelių mėnesių atsiranda mintis: „Gal su manimi kažkas negerai?“
Dažniausiai problema nėra ta, kad žmogus neturi vertės. Problema ta, kad darbo paieška vyksta chaotiškai: CV siunčiamas visur iš eilės, „LinkedIn“ profilis seniai neatnaujintas, pažįstamų ratas neišnaudojamas, o atmetimai pamažu suvalgo pasitikėjimą savimi.
Ekspertai pabrėžia: darbo paieška turi būti ne laukimas, o sistema. Kuo mažiau atsitiktinumo, tuo didesnė tikimybė, kad atsiras tinkamas pasiūlymas.
1. Darbo ieškoma „kai bus nuotaikos“
Viena didžiausių klaidų – prarasta dienos struktūra. Žmogus pradeda vėliau keltis, paraiškas siunčia vakare, CV taiso po truputį, atsakymus atidėlioja, o dienos pabaigoje jaučiasi taip, lyg nieko rimto nenuveikė.
Po atleidimo ar darbo praradimo labai svarbu turėti rutiną. Ne todėl, kad reikia save bausti, o todėl, kad struktūra padeda išlaikyti psichologinį stabilumą.
Geriausia darbo paiešką traktuoti kaip laikiną darbą. Atsikelti įprastu laiku, susitvarkyti, pasiruošti dienai, nusistatyti valandas, kada ieškote pasiūlymų, rašote žmonėms, koreguojate CV ir ruošiatės pokalbiams.
Tai nereiškia, kad reikia prie kompiuterio sėdėti 10 valandų. Bet reikia aiškaus plano. Pavyzdžiui: ryte – kontaktai ir paraiškos, vidurdienį – CV korekcijos, popiet – mokymai arba pasiruošimas pokalbiams.
2. Siunčiamas tas pats CV visiems
Daugelis kandidatų turi vieną CV ir siunčia jį į visas pozicijas. Tai atrodo patogu, bet dažnai neveikia. Darbdavys ieško ne „šiaip gero žmogaus“, o žmogaus, kuris atitinka konkrečios pozicijos poreikį.
Jei CV pilnas bendrų frazių, tokių kaip „atsakingas“, „komunikabilus“, „orientuotas į rezultatą“, jis neišsiskiria. Tokius žodžius rašo beveik visi.
Geresnis CV kalba faktais. Ne „gerinau pardavimus“, o „per 6 mėnesius padidinau pardavimus 18 proc.“ Ne „dirbau su klientais“, o „kasdien aptarnaudavau apie 40 klientų ir sprendžiau užsakymų problemas“. Ne „vadovavau komandai“, o „koordinavau 8 žmonių komandą ir įdiegiau naują darbo grafiką“.
Kiekvienai rimtai paraiškai verta CV bent šiek tiek pritaikyti: iškelti tuos įgūdžius ir rezultatus, kurie labiausiai tinka konkrečiai pozicijai.
3. Laukiama, kol atsiras tobula laisva vieta
Darbo skelbimai yra tik viena rinkos dalis. Dalis pozicijų niekada nepasiekia viešų portalų. Jos užpildomos per rekomendacijas, pažįstamus, buvusius kolegas ar tiesiog tiesioginį kontaktą.
Todėl pasyvus laukimas gali užtrukti labai ilgai. Jei žmogus kasdien tik atsidaro darbo portalą ir laukia idealaus skelbimo, jis praleidžia daug galimybių.
Verta susidaryti sąrašą įmonių, kuriose norėtumėte dirbti, ir parašyti joms net tada, kai nėra atviro skelbimo. Žinutė turi būti trumpa, aiški ir konkreti: kas esate, ką galite pasiūlyti ir kokios krypties pozicijos jus domina.
Kartais atsakymas ateina ne iš karto. Bet kai įmonėje atsiranda poreikis, jie jau gali prisiminti žmogų, kuris pasirodė iniciatyvus.
4. Neužmezgami ryšiai
Daug žmonių nemėgsta žodžio „networkingas“. Jis skamba dirbtinai, tarsi reikėtų vaikščioti po renginius su vizitinėmis kortelėmis ir apsimesti labai svarbiu. Tačiau iš tikrųjų ryšių kūrimas yra paprastas dalykas: kalbėtis su žmonėmis.
Parašykite buvusiems kolegoms. Pasikalbėkite su kursiokais. Parašykite žmogui, kuris dirba įmonėje, kuri jums įdomi. Nueikite į profesinį renginį, seminarą ar net paprastą kavos susitikimą.
Svarbiausia nekalbėti tik taip: „Gal žinai kokį darbą?“ Geriau konkrečiai: „Ieškau projektų koordinatoriaus / pardavimų / administravimo / marketingo pozicijos. Turiu patirties su X ir Y. Jei jūsų įmonėje ar pažįstamų rate atsirastų kažkas panašaus, būčiau dėkingas už kontaktą.“
Kuo konkrečiau kalbate, tuo lengviau žmonėms jums padėti.
5. Neprašoma rekomendacijų
Rekomendacija dažnai veikia stipriau nei šaltai išsiųstas CV. Jei žmogų įmonėje rekomenduoja jau patikimas darbuotojas, kandidatas automatiškai tampa matomesnis.
Daugelis bijo prašyti rekomendacijos, nes nenori atrodyti įkyrūs. Tačiau normalu kreiptis į buvusius kolegas, vadovus ar pažįstamus, jei palaikėte gerus santykius.
Svarbu prašyti konkrečiai. Ne „jei ką išgirsi, duok žinoti“, o „mačiau, kad jūsų įmonė ieško klientų aptarnavimo specialisto. Ar galėtum mane rekomenduoti arba pasakyti, kam galėčiau parašyti?“
Žmonėms lengviau padėti, kai jie tiksliai supranta, ko prašote.
6. „LinkedIn“ profilis atrodo kaip pamirštas archyvas
Šiandien darbdaviai ir atrankų specialistai dažnai tikrina kandidato „LinkedIn“. Jei profilis tuščias, pasenęs arba pilnas miglotų frazių, jis nepadeda.
Profilio antraštėje verta aiškiai parašyti, ką darote. Aprašyme – trumpai nurodyti savo patirtį, stipriausias sritis ir kokios pozicijos domina. Patirtyje – ne tik pareigų pavadinimus, bet ir rezultatus.
Taip pat verta parodyti aktyvumą: dalintis mintimis apie savo sritį, komentuoti profesionaliai, sekti įmones, kurios domina. Tai nereiškia, kad reikia tapti influenceriu. Užtenka atrodyti kaip žmogui, kuris yra gyvas profesinėje erdvėje.
7. Nenaudojamas dirbtinis intelektas
Dirbtinis intelektas gali būti labai naudingas darbo paieškoje, jei naudojamas protingai. Jis gali padėti sutvarkyti CV, pritaikyti motyvacinį laišką, pasiruošti pokalbiui, išanalizuoti darbo skelbimą ar suformuluoti stipresnius atsakymus.
Tačiau svarbu neperduoti visko aklai. Darbdaviai greitai pajunta tekstą, kuris skamba kaip šablonas. DI turi būti asistentas, o ne jūsų balsą pakeičiantis robotas.
Geras būdas naudoti DI: įkelti darbo skelbimo tekstą ir paprašyti išskirti svarbiausius darbdavio poreikius. Tada pagalvoti, kokiais savo patirties pavyzdžiais galite tuos poreikius pagrįsti.
8. Nevedama paraiškų apskaita
Kai žmogus išsiunčia daug CV, labai lengva pasimesti. Kur siųsta? Kada? Ką žadėjo? Ar buvo atsakymas? Ar reikia priminti?
Paprasta lentelė gali labai padėti. Joje pakanka kelių stulpelių: įmonė, pozicija, data, kontaktinis asmuo, paraiškos statusas, kitas žingsnis, pastabos.
Tai sumažina chaosą ir padeda matyti realų progresą. Be to, jei po savaitės ar dviejų negavote atsakymo, galite mandagiai parašyti priminimą.
9. Po atmetimo žmogus sustoja
Atmetimai skauda. Ypač kai jų daug. Tačiau darbo paieškoje atmetimas dažnai nereiškia, kad esate blogas specialistas. Gal pozicija jau buvo numatyta vidiniam kandidatui. Gal atranka sustabdyta. Gal buvo žmogus su labai specifine patirtimi. Gal jūsų CV tiesiog nepraėjo automatinio filtro.
Svarbu nepriimti kiekvieno „ne“ kaip nuosprendžio. Verčiau žiūrėti į tai kaip į procesą. Jei po 20 paraiškų nėra nė vieno kvietimo, verta taisyti CV. Jei kviečia į pokalbius, bet po jų negaunate pasiūlymo, verta treniruotis pokalbius. Jei gaunate finalinius etapus, bet pralaimite, gal reikia geriau parodyti savo vertę arba tiksliau rinktis pozicijas.
Kiekvienas etapas parodo, kur stringa sistema.
10. Pokalbyje pamirštama asmenybė
Darbo pokalbyje svarbi patirtis, bet ne tik ji. Darbdavys taip pat klausia savęs: „Ar su šiuo žmogumi bus gera dirbti? Ar jis klausosi? Ar moka paaiškinti? Ar atrodo patikimas? Ar komandai su juo bus lengviau, o ne sunkiau?“
Todėl pokalbyje svarbu nevaidinti tobulo roboto. Kalbėkite aiškiai, pateikite pavyzdžių, bet išlikite žmogiški. Paklauskite apie komandą, tikslus, iššūkius. Padėkokite po pokalbio. Trumpas mandagus laiškas po susitikimo gali palikti gerą įspūdį.
Žmonės dažnai prisimena ne tik tai, ką pasakėte, bet ir kaip su jumis jautėsi.
Trumpas planas, jei darbo paieška užstrigo
Pirmiausia atnaujinkite CV taip, kad jame būtų konkretūs rezultatai. Tada susitvarkykite „LinkedIn“. Susidarykite 20–30 įmonių sąrašą, į kurias norėtumėte kreiptis. Kasdien parašykite keliems žmonėms: atrankų specialistams, buvusiems kolegoms, pažįstamiems, įmonių darbuotojams. Veskite paraiškų lentelę. Kartą per savaitę peržiūrėkite, kas veikia, o kas ne.
Ir svarbiausia – nepamirškite, kad darbo paieška nėra jūsų vertės egzaminas. Tai procesas. Kartais nemalonus, kartais ilgas, bet valdomas.
Darbas dažniausiai atsiranda ne tada, kai žmogus tiesiog laukia, o tada, kai jis pradeda veikti kryptingai.
