Ar artimiausiais metais Lietuvoje kils degalų kainos? Kol kas prognozės išlieka atsargios, tačiau ekonomistai sutaria – degalų rinka neišvengiamai keisis. Ir nors daugelis kaltina „žaliąją politiką“ ar elektromobilių plėtrą, tikroji kainų kilimo priežastis – kur kas gilesnė.
Pasak ekonomikos ekspertų, didžiausią įtaką degalų kainoms daro du veiksniai – pasaulinės naftos kainos ir mokesčių politika.
Naftos kartelis priima tokius sprendimus, kokius nori. Niekas nederina kainos nei su Lietuvos vartotojais, nei su mūsų verslais. Tai reiškia, kad galutinis rezultatas – kainų kilimas – formuojasi tarptautiniu lygmeniu.
Elektromobiliai ir hibridai keičia rinką
Pasak eksperto, privačiame sektoriuje vis labiau ryškėja poslinkis link hibridinių ir elektrinių transporto priemonių. Tai ilgainiui paveiks ir degalų vartojimo struktūrą.
Deja, Lietuvoje vis dar neturime tikslios apskaitos, kiek elektros energijos suvartojama transporte. Tai trukdo įvertinti, kaip greitai keičiasi mūsų priklausomybė nuo naftos produktų.
Kainos svyruos, bet kryptis – į viršų
Ekonomistų vertinimu, 2026-aisiais degalų kainos Lietuvoje gali dar šiek tiek augti. Tam įtakos turės ne tik pasaulinė naftos politika, bet ir energetikos sektoriaus transformacija.
Dabar formuojame strateginius rezervus, ruošiantis pereinamojo laikotarpio iššūkiams. Kai šis procesas bus užbaigtas, degalų kainų spaudimas turėtų sumažėti. Tačiau artimiausi metai vis dar bus nestabilūs.
Populizmas ir emocijos – silpnas argumentas
Anot ekspertų, kalbėti, kad „dėl žaliųjų tikslų degalai brangs“, – per paprasta. Tokios kalbos dažnai tėra emocinis populizmas.
Taip, aplinkosaugos politika turi kainą. Tačiau degalų kainų dinamika pirmiausia priklauso nuo pasaulinių žaliavų rinkų, ne nuo politinių pareiškimų.
Išvada: degalų kainos Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, išliks svyruojančios. Staigių kritimų laukti neverta, tačiau stabilizacija – įmanoma, jei energetikos pertvarka vyks nuosekliai ir be politinių eksperimentų.
