Skambi antraštė žada vieną dalyką, bet realybė šiuo atveju gerokai ramesnė: Europos Sąjunga kol kas neplanuoja panaikinti grynųjų pinigų. Tai, apie ką dabar kalbama, yra skaitmeninis euras – nauja euro forma, kuri veiktų kaip oficialūs centrinio banko pinigai skaitmeninėje erdvėje. Svarbiausia detalė ta, kad jis būtų ne vietoje grynųjų, o šalia jų. Kitaip tariant, kol kas kalbama ne apie atsisveikinimą su banknotais ir monetomis, o apie papildomą atsiskaitymo būdą.
Daug žmonių išgirdę žodžius „skaitmeninis euras“ iš karto įsivaizduoja, kad netrukus visa Europa bus priversta atsiskaityti tik telefonu ar kortele. Tačiau šiuo metu projektas dar nėra tapęs galutine kasdienybe. Europos Centrinis Bankas jau yra užbaigęs parengiamąjį etapą ir toliau ruošia techninį modelį, bet pats paleidimas dar nėra įvykęs. Pagal dabartinį planą skaitmeninis euras galėtų pasirodyti tik vėliau, o ECB šiuo metu kalba apie galimą pirmą išleidimą 2029 metais, jei tam reikalingi ES teisės aktai bus priimti 2026-aisiais.
Kas apskritai yra skaitmeninis euras
Paprastai kalbant, skaitmeninis euras būtų oficialūs euro zonos pinigai, tik ne popieriaus ar monetų forma, o skaitmenine. Tai nebūtų kriptovaliuta ir nebūtų tas pats, kas pinigai jūsų įprastoje komercinio banko sąskaitoje. Idėja tokia, kad žmonės galėtų turėti prieigą prie centrinio banko pinigų ir skaitmeninėje aplinkoje – taip pat patogiai, kaip dabar turi grynuosius. Juo būtų galima atsiskaityti tiek internete, tiek fizinėse vietose, o naudoti būtų galima ir telefonu, ir kortelės tipo priemone. ECB taip pat kalba apie galimybę dalį mokėjimų atlikti neprisijungus prie interneto.
Vienas svarbiausių dalykų čia tas, kad skaitmeninis euras būtų platinamas ne apeinant bankus, o per prižiūrimus tarpininkus, tai yra per bankus ar kitas mokėjimo įstaigas. Vadinasi, žmogui nereikėtų „atidaryti sąskaitos ECB“ tiesiogine prasme. Greičiausiai viskas atrodytų daug paprasčiau – per jums jau pažįstamą finansų įstaigą gautumėte skaitmeninio euro piniginę ar kitą priemonę, kuri leistų juo naudotis kasdien.
Kodėl Europa to apskritai nori
Oficialiai argumentas paprastas: Europa nori turėti savo stiprią, viešą ir visiems prieinamą skaitmeninių mokėjimų formą. Šiandien daug atsiskaitymų vyksta per privačius tarptautinius tinklus ir platformas, todėl ES institucijos nori, kad ateityje bent dalis mokėjimų infrastruktūros būtų tvirčiau Europos rankose. ECB taip pat pabrėžia, kad skaitmeninis euras būtų viešoji gėrybė, kuri padėtų užtikrinti, kad žmonės visada turėtų prieigą prie saugių centrinio banko pinigų, net jei atsiskaitymai kasdienybėje vis labiau skaitmenizuojasi.
Dar vienas dažnai minimas argumentas – prieinamumas. Skaitmeninis euras kuriamas taip, kad juo galėtų naudotis ir tie žmonės, kurie nėra labai pažengę technologijose, taip pat žmonės su negalia ar neturintys paprastos banko sąskaitos. Kitaip tariant, bent jau pagal dabartinę idėją jis neturėtų būti skirtas tik tiems, kurie gyvena telefone ir viską daro per programėles.
Ar tikrai teks atsisveikinti su grynaisiais
Štai čia ir slypi didžiausias nesusipratimas. Skaitmeninis euras nėra pristatomas kaip grynųjų pakaitalas. Priešingai – ES pakete kartu kalbama ir apie fizinių euro banknotų bei monetų statuso stiprinimą. Kitaip tariant, institucijos viešai pabrėžia, kad grynieji turi išlikti, o skaitmeninis euras turėtų juos papildyti, ne išstumti. Taigi pasakojimas „ruoškitės gyventi be grynųjų“ šiandien yra labiau gąsdinanti antraštė nei realus planas.
Žinoma, gyvenimas gali keistis taip, kad patys žmonės grynuosius naudos vis rečiau, nes taip jau vyksta ir dabar. Bet tai jau visai kitas klausimas. Viena yra natūrali rinkos ir įpročių kaita, o visai kas kita – teiginys, kad Europa netrukus uždraus ar panaikins grynuosius. Bent jau pagal dabartinę projekto logiką taip nėra.
Kada tai gali įvykti iš tikrųjų
Jei kalbėtume be sensacijos, tai „netrukus“ čia nėra pats tiksliausias žodis. 2026 metais vyksta techninis pasiruošimas pilotui, o pati galimo išleidimo data siejama su 2029 metais. Tiesa, prieš tai dar turi būti priimtas ES reglamentas. Taigi šiuo metu labiau vyksta statyba ir bandymai, o ne pasirengimas rytojaus rytą pakeisti visų mūsų pinigų naudojimo būdą.
Todėl jei šią temą reikėtų pasakyti vienu sakiniu, jis skambėtų taip: skaitmeninis euras artėja, bet jis dar neatėjo, ir jis nereiškia, kad rytoj teks atsisveikinti su grynaisiais. Kol kas tai yra rimtas, toli pažengęs Europos projektas, kuris gali pakeisti tai, kaip ateityje atsiskaitome, bet ne taip, kad iš žmonių būtų atimti banknotai ir monetos. Būtent todėl į šią temą verta žiūrėti ne per baimės, o per supratimo prizmę.
