Kai kalba pasisuka apie antrosios pakopos pensijų fonduose sukauptus pinigus, daugelis iš karto įsivaizduoja vieną scenarijų: jei tik atsirastų galimybė juos atsiimti, žmonės tuoj pat juos išleistų. Tačiau nauji apklausos duomenys rodo kiek kitokį vaizdą. Pasirodo, viskas labai priklauso nuo sumos. Kuo ji didesnė, tuo dažniau šie pinigai suvokiami ne kaip proga ką nors nusipirkti, o kaip rimtesnis kapitalas, kurį verta išsaugoti, padėti į šalį ar investuoti.
Būtent čia ir išryškėja įdomiausia tendencija. Mažesnes sumas sukaupę žmonės šiuos pinigus dažniau mato kaip pagalbą dabartiniams poreikiams: remontui, sveikatai, skoloms ar kitoms praktiškoms išlaidoms. O tie, kurių sukaupta suma didesnė, linkę galvoti kitaip. Jiems tai jau nebe „papildomi pinigai“, o finansinis rezervas, su kuriuo norisi elgtis atsargiau.
Mažesnės sumos dažniau siejamos su šiandienos poreikiais
Apklausos duomenys rodo, kad dauguma žmonių, svarstančių atsiimti lėšas iš antrosios pakopos pensijų fondų, kalba apie sumas iki 10 tūkst. eurų. Dažniausiai minimos mažesnės ribos: iki 3 tūkst. eurų, 3–5 tūkst. eurų ir 7–10 tūkst. eurų. Didesnes nei 10 tūkst. eurų sumas planuoja atsiimti jau gerokai mažesnė dalis gyventojų.
Ir čia labai aiškiai matyti skirtumas tarp požiūrių. Tie, kurie tikisi atgauti mažesnę sumą, daug dažniau ją vertina kaip galimybę išspręsti konkrečius šiandienos klausimus. Tokie pinigai dažnai neatrodo kaip kažkas, ką verta „užrakinti“ ilgam laikui. Atvirkščiai, jie atrodo kaip reali pagalba čia ir dabar.
Tuo tarpu didesnės sumos jau keičia patį mąstymą. Jos nebeatrodo kaip papildoma injekcija kasdieniam vartojimui. Jos pradeda atrodyti kaip rimtesnis finansinis pagrindas, kurį galima nukreipti į taupymą ar investavimą.
Didesnė suma žmones daro atsargesnius
Ši tendencija ypač ryški kalbant apie taupymą ir investavimą. Tarp tų, kurie planuotų atsiimti iki 3 tūkst. eurų, maždaug 39 proc. sako, kad tokius pinigus skirtų taupyti ar investuoti. Tačiau tarp turinčių 10–15 tūkst. eurų ši dalis šokteli iki beveik 68 proc., o tarp sukaupusių daugiau nei 15 tūkst. eurų – jau viršija 80 proc.
Tai labai aiškiai parodo vieną dalyką: kai suma nedidelė, ją lengviau suvokti kaip greitai panaudojamą. Kai suma tampa didesnė, keičiasi ir santykis su pinigais. Žmonės ima galvoti ne apie momentinį poreikį, o apie saugumą, ateitį ir galimybę tuos pinigus dar labiau auginti.
Iš esmės čia veikia paprasta logika. Keli tūkstančiai eurų gali atrodyti kaip proga sutvarkyti atidėliotus reikalus. Tačiau keliolika tūkstančių jau verčia stabtelėti ir pagalvoti, ar tikrai verta viską greitai išleisti.
Svarbu ir tai, ar žmogus nori atsiimti viską, ar tik dalį
Įdomu ir tai, kad žmonių planai labai priklauso nuo to, ar jie svarstytų atsiimti visą sukauptą sumą, ar tik mažą jos dalį. Tie, kurie galvoja apie visos sumos atsiėmimą, dažniau linkę ją nukreipti į taupymą arba investavimą. Tokių yra 57 proc.
Tuo tarpu tie, kurie svarstytų pasiimti tik nedidelę dalį, pavyzdžiui, iki ketvirtadalio sukauptų lėšų, daug dažniau pinigus skirtų vartojimui. Čia jau dominuoja praktiškas požiūris: jei imama tik dalis, vadinasi, greičiausiai tam yra konkretus poreikis, kurį norima uždengti dabar.
Iš to galima daryti gana paprastą išvadą. Sprendimas atsiimti viską dažniau susijęs su platesniu finansiniu planu. O sprendimas pasiimti tik dalį dažniau reiškia, kad žmogus nori išspręsti vieną ar kelis konkrečius klausimus.
Kam dažniausiai būtų leidžiami šie pinigai
Tarp tų, kurie bent dalį atsiimtų lėšų planuotų skirti vartojimui, dažniausiai minimi labai žemiški ir suprantami dalykai. Pirmoje vietoje – būsto atnaujinimas. Toliau rikiuojasi sveikatos priežiūra ir finansinių įsipareigojimų padengimas. Gerokai rečiau minimi automobiliai, kelionės ar kasdienės išlaidos.
Tai svarbi detalė, nes ji rodo, kad žmonės šių pinigų dažniausiai neįsivaizduoja kaip lengvai išleidžiamo rezervo malonumams. Dažniau jie matomi kaip priemonė padengti svarbias, reikalingas ar jau seniai planuotas išlaidas. Kitaip tariant, požiūris gana atsakingas.
Skirtingose amžiaus grupėse akcentai šiek tiek skiriasi. 36–45 metų žmonės dažniau galvoja apie būsto atnaujinimą, o vyresni nei 56 metų – apie sveikatos priežiūrą. Tačiau bendras vaizdas išlieka panašus: prioritetas teikiamas ne impulsyviems pirkiniams, o tam, kas iš tiesų svarbu.
Šie pinigai daugeliui jau atrodo ne kaip premija, o kaip rimtas sprendimas
Visa ši apklausa parodo vieną gana svarbų dalyką: žmonių santykis su pensijų lėšomis nėra paviršutiniškas. Nors dalis jas tikrai norėtų panaudoti šiandienos poreikiams, vis dėlto labai aiškiai matyti, kad kuo suma didesnė, tuo rimčiau į ją žiūrima. Ji tampa nebe „papildomu uždarbiu“, o finansiniu turtu, su kuriuo norisi elgtis atsargiai.
Ir tai, ko gero, yra svarbiausia šios istorijos išvada. Žmonės nebūtinai nori šiuos pinigus tiesiog išleisti. Labai dažnai jie nori juos panaudoti protingai. O kuo didesnė suma, tuo labiau tas noras stiprėja.
