Oksfordo universiteto astrofizikų komanda paskelbė apie tai, kas greičiausiai yra didžiausias kada nors užfiksuotas besisukantis objektas stebimoje Visatoje. Tai milžiniškas kosminis siūlas, sudarytas iš 14 galaktikų, besisukančių kaip vienas vienetas. Tyrimo rezultatai buvo pristatyti 2025 m. gruodžio 4 d. recenzuojamame moksliniame žurnale „Monthly Notices of the Royal Astronomical Society“.
Objektas yra nutolęs nuo Žemės daugiau kaip 100 milijonų šviesmečių. Pasak mokslininkų, atrastos struktūros ilgis siekia maždaug 6 milijonus šviesmečių, o plotis – apie 120 tūkst. šviesmečių, tai yra panašu į Paukščių Tako skersmenį. Nepaisant įspūdingo dydžio, siūlas kosminio tinklo mastu laikomas „plona“ struktūra.
Netikėčiausia atradimo dalis – koordinuotas visų galaktikų sukimasis. Astronomai nustatė, kad 14 vandeniliu turtingų galaktikų ne tik išsirikiavusios beveik tiesia linija, bet ir juda spiralinėmis orbitomis aplink centrinę siūlo ašį. Struktūros sukimosi greitis siekia apie 110 km/s.
Pagrindinė tyrimo autorė Lyla Jung iš Oksfordo universiteto objekto dinamiką palygino su „dubens“ trauka: visos galaktikos sukasi apie savo ašis, tačiau tuo pačiu metu tarsi yra uždėtos ant bendros „platformos“ – filamento, kuris taip pat sukasi. Šis atradimas meta iššūkį tradiciniams kosmologiniams modeliams, kurie numato, kad sukimosi tokiais makroskopiniais mastais neturėtų būti arba jis turėtų būti chaotiškas.
Milžiniško objekto aptikimą leido atlikti MIGHTEE projekto duomenys, gauti iš Pietų Afrikos Respublikos „MeerKAT“ radijo teleskopo. Itin jautrūs prietaisai aptiko neutralaus atominio vandenilio emisiją ir leido sukurti trimatį dujų bei materijos greičių žemėlapį šiame siūlelyje.
Mokslininkai pažymi, kad šis reiškinys sustiprina hipotezę, jog kampinis momentas (sukimosi judesys) gali būti generuojamas precedento neturinčiu mastu ir perduodamas iš milžiniškų kosminio tinklo struktūrų atskiroms galaktikoms. Toks atradimas gali pareikalauti koreguoti dabartines galaktikų evoliucijos ir Visatos didelio masto struktūros formavimosi teorijas.
Šaltinis: „Monthly Notices of the Royal Astronomical Society“
